Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nuo prieštaringai vertinamų 2020 m. rinkimų stengiasi išlaikyti tvirtą savo šalies kontrolę. Vienas iš jo taikinių yra Romos Katalikų Bažnyčia.
Apie Romos Katalikų Bažnyčiai Baltarusijoje sunkius laikus rašo „News Eastern Europe”. Nors A. Lukašenka apsimetė, kad siunčia popiežiui linkėjimus 86-ojo gimtadienio proga gruodį, neatrodo, kad jis labai užjaučia Vatikano vadovo pasekėjus.
Baltarusijos valdžia lėtai, bet užtikrintai Bažnyčiai griežtina sąlygas šalyje. Per pastaruosius dvylika mėnesių režimas priėmė nemažai apribojimų, turinčių įtakos Romos katalikų tikintiesiems. Romos Katalikų Bažnyčia patiria vis didesnį spaudimą daugiausia dėl to, kad pasisako prieš žmogaus teisių pažeidimus, dėl kurių režimas kaltinamas nuo 2020 m.
Tais metais A. Lukašenka laimėjo prezidento rinkimus. Tačiau opozicija teigė, kad balsavimo biuleteniai buvo suklastoti. Visoje šalyje kilo protestai, o režimas bandė nutildyti kritiškus balsus kruvinomis represijomis.
Nuo to laiko sąlygos Bažnyčiai Baltarusijoje tik pablogėjo. Tikintieji persekiojami dėl nereikšmingų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad giedojo tam tikrų kompozitorių parašytas giesmes, rašo „News Eastern Europe”.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą paskatino dar didesnes represijas. A. Lukašenkai išreiškus paramą Rusijai, Romos Katalikų Bažnyčia vėl protestavo. Dėl to režimas dėl politinių priežasčių suėmė keletą kunigų. „News Eastern Europe” mini ir kunigo Aleksandro Barano iš Lyntupių pavyzdį. Jis buvo sulaikytas, nes socialiniame tinkle iškabino Ukrainos ir Baltarusijos opozicinės partijos vėliavą. Kitas suimtas kunigas buvo Andrejus Kevlichas. Jis buvo suimtas dėl to, kad savo profilio nuotrauką socialiniame tinkle papuošė Ukrainos vėliavos spalvomis.
Kiti kunigai buvo išsiųsti iš šalies. Vienas iš jų – Andžejus Bulčakas, kuris kaltinamas ekstremistinės medžiagos platinimu. Jis buvo paskelbęs vaizdo įrašą jutube, kur rodoma baltarusių mergaitė, rašanti laišką Lenkijai. Jame teigiama, kad Baltarusijos gyventojai pasisako prieš karą.
Baltarusijos sostinėje Minske valdžia net uždarė vieną Romos Katalikų bažnyčią. Ji ėmėsi kelių priemonių, pavyzdžiui, išjungė karštą vandenį iš pastato, kad parapijos nariai jį paliktų, praneša „Invictory”. Tikintieji į bažnyčią pradėjo nešti malkas, kol praėjusių metų sausį tą daryti taip pat buvo uždrausta.
Pasak „News Eastern Europe”, Baltarusijos represijos prieš Romos Katalikų Bažnyčią neturi nieko bendra su komunizmu ar noru grįžti į Sovietų Sąjungą. Vietoj to naujienų tinklalapis nurodo, kad valdžia Bažnyčią laiko vakarietiška tradicija. Todėl jie katalikus vaizduoja kaip užsienio agentus, o tai lemia didesnius apribojimus nei kitoms tikėjimo grupėms.
Be to, daugelis katalikų tikinčiųjų yra kilę iš Lenkijos. Tai gali būti dar vienas represijų veiksnys, nes Lenkijos ir Baltarusijos santykiai nėra labai geri.
Galiausiai Baltarusijos režimą gali erzinti tai, kad Bažnyčia meta iššūkį jo centrinei valdžiai ir abejoja jo smurtiniu požiūriu į protestus po rinkimų. Imdamasis griežtų priemonių prieš Bažnyčią, A. Lukašenka galbūt nori aiškiai parodyti, kokios yra Bažnyčios ribos ir kada ji turi tylėti.
