Tūkstančiai diakonų iš viso pasaulio šiomis dienomis Romoje šventė savo Jubiliejaus dienas.
Pagrindinis įvykis buvo sekmadienio ryto Mišios Šv. Petro bazilikoje, kurias, pavaduodamas sergantį popiežių Pranciškų, aukojo Evangelizacijos dikasterijos proprefektas arkivyskupas Rino Fisichella. Jis perskaitė ir šiai progai parengtą popiežiaus homiliją.
Per Mišias buvo suteikti šventimai 20 naujų diakonų.
Popiežiaus homilijoje apmąstomi trys diakono tarnystės aspektai – atleidimo liudijimas, neatlyginamas tarnavimas ir bendrystės skatinimas.
Atleidimo liudijimas yra esminė diakono užduotis. Iš tiesų tai yra būtinas kiekvieno Bažnyčioje vykdomo pašaukimo elementas ir labai svarbi visų žmonių darnaus sugyvenimo sąlyga. Jėzus mums parodo atleidimo poreikį ir mastą, šios dienos Evangelijoje sakydamas: „Mylėkite savo priešus“ (Lk 6, 27).
Pasak Pranciškaus taip ir yra: jei norime keliauti ir augti kartu, dalytis vieni kitų džiaugsmais ir skausmais, šviesomis ir šešėliais, sėkmėmis ir nesėkmėmis, būtina mokėti atleisti ir prašyti atleidimo, būtina sugebėti atkurti santykius, neišskirti iš savo meilės net tų, kurie mus žeidžia ir išduoda.
Pasaulis, kuriame vyrauja tik neapykanta priešams, yra pasaulis be vilties, be ateities, pasmerktas būti draskomas nesibaigiančių karų, susiskaldymų ir keršto.
Pasaulis, kuriame vyrauja tik neapykanta priešams, yra pasaulis be vilties, be ateities, pasmerktas būti draskomas nesibaigiančių karų, susiskaldymų ir keršto, kaip, deja, matome ir šiandien įvairiuose lygmenyse ir įvairiose pasaulio dalyse. Jei sugebame atleisti, sakoma per sekmadienio Mišias skaitytoje popiežiaus homilijoje, reiškia, kad mes ir mūsų bendruomenės rengiame svetingus ir saugius namus ateičiai.
Antrasis aspektas – neatlyginama, nesavanaudiška tarnystė. Viešpats Evangelijoje ją apibūdina labai paprastai ir aiškiai: „Darykite gera ir skolinkite nieko nesitikėdami“ (Lk 6, 35). Diakonui ši nuostata yra ne neprivalomas jo veiksmų aspektas, bet esminis jo būties matmuo.
„Broliai diakonai, visus darbus, kuriuos neatlyginamai darote, visada atlikite su šypsena, nesiskųsdami ir nesiekdami pripažinimo, palaikydami vieni kitus“, – sako popiežius pabrėždamas, kad šios nuostatos reikia laikytis ir santykiuose su vyskupais ir kunigais. „Taip jūsų dosni veikla taps tiltu, jungiančiu altorių su gatve, Eucharistiją – su žmonių kasdienybe.“
Trečiasis popiežiaus homilijoje paminėtas diakono tarnystės aspektas – bendrystės skatinimas. Davimas nieko neprašant mainais vienija, kuria ryšius, nes išreiškia ir palaiko buvimą kartu, kuris neturi kito tikslo, kaip tik dovanoti save ir siekti kitų gerovės.
Su tokia nuostata tikinčiųjų bendruomenėje vykdoma tarnystė, pasak Pranciškaus, yra viena gražiausių sinodinės, „išeinančios“ Bažnyčios išraiškų.
