Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį nusprendė atnaujinti procesą byloje dėl Referendumo įstatymo.
Byla buvo atnaujinta pagal šio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimą.
Atnaujinus procesą, ji bus perduota nagrinėti iš naujo LVAT išplėstinei teisėjų kolegijai, BNS pranešė LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė.
Kaip skelbė naujienų portalas 15min.lt, LVAT vadovui ir kai kuriems teisininkams sukėlė abejonių LVAT priimtas sprendimas įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) išduoti referendumo parašų lapus Zigmui Vaišvilai ir Nendrei Černiauskienei.
LVAT šiuo sprendimu nurodė, kad turi būti galimybė surengti referendumą, net jei ir negalioja Referendumo įstatymas, ir nutartyje pasirėmė Seime dar tik pateikto naujo Referendumo įstatymo projekto nuostatomis.
Ketvirtadienį procesą atnaujinti nusprendusios LVAT trijų teisėjų kolegijos nutartyje rašoma, kad anksčiau šią bylą nagrinėję teisėjai savo liepą priimtame sprendime nurodė, kad šalina teisės spragą, šią savo teisės spragos šalinimo funkciją pagrindė Konstitucijos nuostatomis ir jas aiškinančia Konstitucinio Teismo doktrina.
Tačiau tuo pat metu teisėjai nurodė, kad teisės spragą šalina vadovaudamiesi šiemet birželio 17 dieną Teisės aktų registre įregistruoto Referendumo konstitucinio įstatymo projekto nuostatomis.
„Sutiktina su teikime išdėstyta pozicija, kad įstatymo projekto nuostatos nėra teisės šaltinis, nėra teisė“, – paskelbė teismas.
Jis sako, kad iš liepos 14 dienos sprendimo nėra suprantama, kokia teise apskritai buvo vadovaujamasi.
„Jei taikoma įstatymo analogija, nenurodytas tas konkretus įstatymas, o jei taikoma teisės analogija, nenurodyti iš Konstitucijos kylantys teisės principai, kuriais remiamasi, bei neišdėstyta teisinė taisyklė, taikoma tam individualiam ginčo teisiniam santykiui“, – rašoma ketvirtadienį priimtoje nutartyje.
Trijų teisėjų kolegija pritarė G. Kryževičiaus teikime išdėstytai pozicijai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo liepos 14 dienos sprendime yra padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, todėl yra teisinis pagrindas procesui byloje atnaujinti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, teisę paduoti teikimą atnaujinti procesą LVAT pirmininkas turi, tačiau tik išimtiniais atvejais. Teikimu išreiškiamas tik informacinio pobūdžio siūlymas svarstyti, ar nėra pagrindų atnaujinti procesą, ir teisėjų kolegijai jis nėra privalomas.
Teismo puslapyje skelbiama, kad proceso atnaujinimas yra „išimtinė įsiteisėjusių teismo sprendimų kontrolės forma, kurios metu, tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, dar kartą patikrinamas priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas“.
VRK sprendimą neišduoti parašų rinkimo lapų referendumo iniciatoriam buvo priėmusi, nes nuo liepos 1 dienos dėl Konstitucinio Teismo sprendimo neteko galios Referendumo įstatymas, o Seimas per reguliavimui pataisyti duotą laiką nepriėmė naujo.
Konstitucinis Teismas pernai liepą paskelbė, kad Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, nes turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas.
Oficialų sprendimo paskelbimą KT atidėjo metams, tačiau Seimas per tą laiką nepriėmė naujo Referendumo įstatymo ir atėjus liepos 1 dienai senasis įstatymas dėl prieštaravimo Konstitucijai neteko galios.
Naujas konstitucinio Referendumo įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas birželio 30 dieną, prieš pat nustojant galios senajam įstatymui.
LVAT nutartyje konstatavo, kad Referendumo įstatymui netekus galios, o Seimui nepriėmus naujo įstatymo, susidarė teisės spraga ir teisinio neapibrėžtumo situacija, ribojanti piliečių referendumo iniciatyvos teisę.
„Teisėjų kolegija pabrėžia, kad egzistuojančia teisės spraga negalima paneigti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių“, – pažymėjo LVAT.
Todėl teisėjų kolegija, „vykdydama iš Konstitucijos kylančią pareigą ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas“, nusprendė taikyti Seime pateikto naujo Referendumo įstatymo projekto nuostatas, ir nurodė VRK išduoti iniciatoriams parašų rinkimo lapus.
