LR Vyriausybė pateikė Seimui Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimus, skirtus įgyvendinti ES Direktyvą 2010/18/ES*. Ši direktyva iš tiesų turi vienintelį tikslą – užtikrinti didesnį tėvų (vyrų) įsitraukimą į vaikų priežiūrą.
Tuo tikslu direktyva nustato dviejų neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų tėvams vyrams reikalavimą ir siekia, kad ES valstybėse narėse jis būtų įdiegtas.** Direktyvos esmė – tėvas bent du mėnesius realiai būtų namie su vaiku. Ir tai yra gerai. Formą, kaip tai padaryti, kiekviena šalis pasirenka pati.
Lietuvoje tą padaryti buvo galima labai paprastai – Darbo kodeksas jau esamas tėvystės atostogas prailgina iki dviejų (arba trijų) mėnesių, leidžiant jas paimti dalimis ir nereikalaujant mamai privaloma tvarka grįžti į darbo rinką.
Tačiau buvo pasirinktas sudėtingas ir klampus kelias. Klausimas, kodėl? Atsakymai yra trys.
Pirmas – ideologinis, kylantis iš mąstymo, kad tėvas tai tik kita mama, tad koks skirtumas, kas vaiką prižiūri. Tokia logika galioja, jei vaiką augina „dvi mamos” ar „du tėčiai”. Bet ji negalioja, jei vaikas auga prigimtinėje šeimoje.
Tokia logika ignoruoja mokslo duomenimis patvirtiną faktą, kad pirmaisiais vaiko augimo metais kūdikiui formuojasi saugaus prieraišumo mechanizmas***, ir visų pirma – per kūdikio ir mamos ryšį, kuris yra užmezgamas ir įtvirtinamas krūtimi maitinant vaiką. Na, o apie tai, kad maitindama krūtimi kūdikį motina padeda gamtai tverti vaiko imuninę sistemą ir atsparumą ligoms, net neverta kalbėti.
Antras – pragmatinis, nulemtas valstybės pasirinktos demografinės politikos. Jei paimsite į rankas LR Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą ir atidžiai įsiskaitysite, ypač gretindami švietimo ir socialinės apsaugos sričių uždavinius, tai išryškės schema, kaip socialinės apsaugos sistemos tvarumo ir darbo jėgos stygiaus problemos, kurias sukėlė išties baisi demografinė šalies situacija ir jas siekiama spręsti šeimos gerovės sąskaita. Tai ketinama daryti iš esmės keturiomis priemonėmis, o viena iš jų – ankstesnis moterų grąžinimas į darbo rinką.****
Beje, šią valstybės pasirinktą demografinę politiką integraliai papildo ir pratęsia liberalų pateiktas „Šeimos paketas”, numatantis, pavyzdžiui, vaiko priežiūros kambarius darbo vietose.
Pats pasiūlymas sumodeliuotas taip, kad ženkliai blogina tų šeimų, kurios renkasi dviejų metų vaiko auginimo atostogas, finansinę padėtį.
Trečias – utilitaristinis, socialinės politikos. Prisidengiant ES direktyvos įgyvendinimu iš esmės peržiūrėta vaiko priežiūros išmokų sistema. Tikslas – tvarus „Sodros” biudžetas, o tai reiškia – taupyti šeimų sąskaita. Būtent todėl pasirinkta prie esamos vaiko priežiūros sistemos ne pridėti du apmokamus mėnesius tėvams (kas būtų reiškę daugiau „Sodros” išlaidų), bet performatuoti visą išmokų sistemą.
Pats pasiūlymas sumodeliuotas taip, kad ženkliai blogina tų šeimų, kurios renkasi dviejų metų vaiko auginimo atostogas, finansinę padėtį, ir truputį gerina tų šeimų, kurios pasirenka vienų metų vaiko auginimo atostogas, finansinę padėtį.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija tiksliai paskaičiavo, kaip pasireikš finansinis spaudimas grįžti į darbą pakeitus vaiko priežiūros išmokų sistemą.
Kaip teisingai pastebėjo ši asociacija, direktyvos nenumato pareigos sumažinti išmokas ar nustatyti išmokų ribas, bet numato pareigą sukurti motyvacinę sistemą, kad abu šeimos nariai prisidėtų prie vaikų priežiūros.
Dar daugiau, Europos Komisijos direktyva, numatanti pokyčius vaiko priežiūros srityje, akcentuoja, kad ES šalys ją įgyvendindamos neblogintų esamos tose šalyse naujagimio susilaukusiųjų padėties.
Direktyvoje imperatyviai rašoma, kad „šios direktyvos įsigaliojimo dieną įgytos teisės turėtų būti taikomos toliau, nebent šia direktyva būtų nustatytos palankesnės nuostatos.” Lygiai taip pat, „įgyvendinant šią direktyvą, neturėtų būti mažinamos esamos teisės pagal Sąjungos teisę ir jos įgyvendinimas neturėtų būti teisėtas pagrindas mažinti bendrą apsaugos, suteikiamos darbuotojams šios direktyvos taikymo srityje, lygį” (46 p.)
Apie tai, kad valdančiųjų socialinė politika nedraugiška prigimtinei šeimai, jau laikas pradėti garsiai kalbėti.
Apie tai, kad valdančiųjų socialinė politika nedraugiška prigimtinei šeimai, jau laikas pradėti garsiai kalbėti.
Reiktų pabrėžti, kad socialinės politikos problemų sprendimo kelias, kurį pasirinko dabartinė Vyriausybė, – tikrai nėra nei būtinybė, nei neišvengiamybė, bet beveik neabejoju, kad jei kas nors kels šį klausimą – bus ne kartą sakoma, kad kitos išeities nėra.
Problemos šerdis – šalies demografinė situacija. Ją galima ir reikia spręsti kitaip. Bet tai jau ne trumpalaikių uždavinių, o ilgalaikės vizijos klausimas, kurios šita Vyriausybė nedrįsta turėti.
Skirtingai nuo Vengrijos, kuri, per dešimt liberalų valdymo metų, pasiekusi demografinį dugną, apsisprendė pasirinkti politines jėgas, kurios turi viziją ir drąsos ją įgyvendinti.
Tikiuosi, kad mums nereikės dešimt metų.
O apie vengriško modelio rezultatus – kitą kartą.
_______
* EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/1158
2019 m. birželio 20 d. dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES
** (20) Kadangi dauguma tėvų vyrų nesinaudoja teise į vaiko priežiūros atostogas arba didelę jiems priklausančių atostogų dalį perduoda motinoms, šia direktyva nuo vieno iki dviejų mėnesių pailginamas minimalus vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, kurio tėvai negali perduoti vienas kitam, siekiant paskatinti tėvus vyrus imti vaiko priežiūros atostogas, kartu išsaugant kiekvieno iš tėvų teisę į ne trumpesnes kaip keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogas, kaip numatyta Direktyvoje 2010/18/ES.
Užtikrinant, kad kiekvienas iš tėvų atskirai galėtų gauti bent dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogas ir kad jų nebūtų galima perduoti kitam iš tėvų, siekiama paskatinti tėvus vyrus naudotis savo teise į tokias atostogas. Tokiu būdu taip pat skatinama motinų reintegracija į darbo rinką joms pasinaudojus motinystės ir vaiko priežiūros atostogomis ir tam sudaromos palankesnės sąlygos;
*** Raidos psichologija sako, kad saugų prieraišumą turintis kūdikis (o vėliau – vaikas, paauglys, galiausiai – suaugęs žmogus) labiau pasitiki savimi, yra emociškai stabilus, turi aukštesnę savivertę, jaučiasi vertas meilės, švelnumo.
Saugaus prieraišumo susiformavimas taip pat svarbus tolesniems vaiko santykiams su tėvais bei kitais žmonėmis. Saugiai prisirišęs vaikas palankiai vertina aplinkinius žmones, yra empatiškesnis, jam lengviau megzti ir puoselėti draugystę, partnerystę.
**** Apibendrinant, valstybė pasirinko spęsti socialinės politikos ir darbo rinkos iššūkius per profesinį perorientavimą (persikvalifikavimą), pensijinio amžiaus ilginimą (ir pensininkų išlaikymą darbo rinkoje), galimybių darbo jėgos migracijai iš trečiųjų šalių sudarymą, ir, ankstesnis moterų grąžinimą į darbo rinką.
