Vasario 5-oji – šv. Agotos diena, katalikų bažnyčiose tą dieną yra šventinama duona, kuri, kaip sekant liaudiško pamaldumo tradicija, apsaugos namus nuo gaisro. O aš jus sveikinu su galimybių paso panaikinimu, kuris ne tik kad neapsaugojo nuo pandemijos, bet (laikas ir retrospektyvi analizė parodys) prisidėjo prie epidemiologinės situacijos blogėjimo, perteklinių mirčių ir žalos žmonių psichinei, socialinei ir dvasinei sveikatai.
Galimybių paso įvedimą lėmė ne epidemiologinės, bet politinės priežastys (savo laiku tai aiškiai įvardijo Vyriausybės ekspertų tarybos nariai). Lygiai taip pat, jo panaikinimą lėmė ne epidemiologinės, bet politinės priežastys.
Sprendimas panaikinti galimybių pasą buvo priimtas po to, kai LR Vyriausybė, 2021 m. gruodžio 29 d. gavusi LR Konstitucinio teismo reikalavimą pateikti išvadą byloje dėl galimybių pasą įvedusio Vyriausybės nutarimo prieštaravimo LR Konstitucijai, suprato, jog jei byla LR Konstituciniame teisme bus svarstoma, ji bus pralaimėta.
Ir ji bus pralaimėta ne tik dėl procedūrinių priežasčių, t. y. todėl, kad žmogaus teisių ribojimai buvo nustatyti ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu (Vyriausybės nutarimu), ir kad tai padariusi institucija (Vyriausybė) pagal LR Konstituciją neturi deleguotos įstatymų leidybos teisės.
Byla bus pralaimėta ir todėl, kad galimybių paso teisinis reguliavimas savo esme prieštarauja LR Konstitucijai, nes tam tikros visuomenės dalies teises varžo įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (LR Konstitucijos 29 str.), o juo nustatytas teisinis rėžimas, skirstantis žmones į „galimybes turinčius” ir „jų neturinčius”, paneigia žmogaus orumą (21 str.)
Žmogaus orumas, kaip ir žmogaus kūno neliečiamumo laisvė, yra absoliutūs Konstitucijoje įtvirtinti gėriai, kurių riboti negalima. Štai LR Konstitucija leidžia kūno neliečiamumo laisvę riboti tik nepaprastosios padėties atveju, o žmogaus orumas kaip toks, negali būti ribojamas absoliučiai jokiomis aplinkybėmis.
Žmogaus orumas, kaip ir žmogaus kūno neliečiamumo laisvė, yra absoliutūs Konstitucijoje įtvirtinti gėriai, kurių riboti negalima.
Lietuvos Konstitucija, kurta po penkiasdešimt metų trukusio okupacinio rėžimo, kurio metu buvo negerbiamas žmogiškasis orumas ir sistemingai pažeidinėjama asmens kūno neliečiamumo teisė (prisiminkite priverstinį disidentų „gydymą” psichiatrinėse įstaigose). Taigi, paremta skaudžia sovietine patirtimi, ne atsitiktinai nustatė kūno neliečiamumo teisę kaip atskirą ir absoliučią teisę, kurios ribojimas galimas tik nepaprastosios padėties atveju. Tai vienas iš mūsų Konstitucijos tėvų laimėjimų, kuriuo mes galime didžiuotis Europoje.
Žmogaus teisės gali būti ribojamos tik tais atvejais, kai jo elgesys de jure ir de facto pažeidžia kito asmens teises. Asmens atsisakymas skiepytis negali būti laikomas neteisėta veika, nes joks įstatymas nenumato pareigos skiepytis. Asmuo, kuris nesutinka skiepytis, bet laikosi būtinųjų sveikatos saugos reikalavimų, nėra ir negali būti laikomas pažeidžiančiu kito asmens teises.
Visa tai žinodama ir suprasdama, LR Vyriausybė ,praėjus vos porai valandų po to, kai LR Konstitucinis Teismas paskelbė apie bylos nagrinėjimo jame pradžios datą, viešai pradėjo skleisti žinią, kad galimybių pasas bus stabdomas. O šį trečiadienį priėmė LR Vyriausybės nutarimo pakeitimus, besąlygiškai naikinančius galimybių paso teisinį reguliavimą nustatančius nutarimo punktus, o taip pat ir privalomą periodinį darbuotojų testavimąsi savo lėšomis.
Teigiama, jog galimybių pasas „išsisėmė” ir tokiu būdu siekdama išvengti klausimo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme, o tuo pačiu – ir politinės bei teisinės atsakomybės.
Čia atkreipsiu dėmesį, kad tiek po galimybių paso įvedimo, tiek ir jo panaikinimo metu, augo užsikrėtimų skaičius, hospitalizacijų skaičius (su omikron – mažiau). Ketvirtosios bangos metu, nepaisant segregacijos ir netiesioginės prievartos skiepytis, mirtingumas pralenkė trečiosios bangos mirtingumą.
Teiginių, kad galimybių pasas reikšmingai sumažino hospitalizacijų, sunkių komplikacijų ir mirčių skaičių, statistika nepatvirtina. LR Vyriausybė, be bendro pobūdžio teiginių, atsiliepime Konstituciniame Teisme nesugebėjo pateikti nė vieno tyrimo, pagrindžiančio gaimybių paso veiksmingumą Lietuvoje.
Sakantiems, kad neva šis pasas sustabdė ketvirtą pandemijos bangą, pacituosiu Lietuvos statistikos departamento išvadą LR Konstituciniam Teismui, kurioje jis sako, kad „ketvirtosios bangos pradžios ir pabaigos priežastys yra neaiškios” <…> Bangos pabaiga greičiausiai buvo nulemta mokinių atostogų ir sustabdyto neformalaus ugdymo”.
Manantiems, kad galimybių pasas buvo vienintelė pandemijos valdymo (ir vakcinacijos strategija), priminsiu, kad sėkmingiausiai Lietuva įveikė pirmąją bangą, ir tai lėmė ne vakcinos ar galimybių pasas, bet asmenų kontaktų ribojimas siekiant apsaugoti rizikos grupėje esančius asmenis ir bendradarbiaujant visuomenei šiuo susitarimu. Ji buvo įveikta su žmonėmis, o ne nepaisant jų nuomonė.
Ketvirtosios pandemijos bangos atveju pandemijos valdytojas turėjo ne vieną, o kelis strateginius pasirinkimus, kaip spręsti populiacinio imuniteto formavimo bei turinčios ir jos neturinčios populiacijos nesimaišymo klausimus.
LR Vyriausybė priėmė sprendimą spręsti rizikos grupių apsaugą 18-30 amžiaus grupės priverstinio spaudimo skiepytis (arba bus apribotos jūsų konstitucinės teisės) būdu. Kitaip tariant, pasirinko spręsti problemą kito sąskaita, o ne su kitu. Ir šis sprendimas Konstituciniame Teisme turi būti įvertintas, jei gyvename teisinėje valstybėje, ir mums rūpi įstatymo viršenybė.
