Šiandien Katalikų Bažnyčioje minimas džiaugsmo sekmadienis. Bažnyčia kviečia džiūgauti, ir šis kvietimas visų pirma susijęs su pagrįsta viltimi, jog Išganytojas jau arti.
Šios vilties ženklu savo laiku buvo Jonas Krikštytojas ir jo veikla, apie kurią šiandien kalba Dievo žodis. Jo teikiamas vandens krikštas davė žmonėms paguodą ir viltį, dovanojo tikrumą, kad ateis Mesijas, kuris išvaduos iš nuodėmės vergijos.
Jono pilamas vanduo pats iš savęs negalėjo atpirkti, tačiau jis stiprino ryžtą gyventi atsigręžusio į tiesą gyvenimą. Lygiai taip pat Bažnyčia, kaip organizacija ir žmonių bendruomenė, pati iš savęs negali atpirkti. Tačiau jos naudojami ženklai „kalba” apie tą, kuris tą padaryti gali, teikia paguodą ir viltį.
Galvojau, ką Bažnyčia galėtų padovanoti savo nariams, kaip, laukdama Išganytojo atėjimo, galėtų sustiprinti jų tikėjimą. Vakar atsakymą gavau, o šiandien Dievo žodis tik patvirtino, ko reikia prašyti.
Jau daugiau kaip pusantrų metų mūsų bažnyčių prieangiuose nėra švęsto vandens. Suprantu to priežastis: tai buvo padaryta žinant, kad koronavirusas plinta oro – lašeliniu būdu, ir siekiant, kad infekcija neplistų per maldos namus. Tačiau tikinčiojo poreikis bei į kraują įaugęs refleksas, įėjus į Bažnyčią įmerkti savo ranką į indą su švęstu vandeniu ir darant kryžiaus ženklą, atgaivinti kūną ir dvasią, niekur neišnyko.
Švęsto vandens sugrąžinimas į bažnyčių prieangius galėtų būti kalėdinė Bažnyčios dovana jos tikintiesiems. O kai kuriems iš jos narių – ir įrodymas apie teisingą dalykų tvarką Bažnyčioje, t.y, kad pirmiau teisėto rūpesčio išsaugoti žmonių gyvybes, eina Bažnyčios noras padėti žmogui įgyti amžinąjį gyvenimą.
Todėl nuolankiai prašau mūsų ganytojų, sugrąžinti į bažnyčių prieangius švęstą vandenį, su sąlyga, kad jis būtų laikomas ne atvirose, bet hermetiškose talpose (plastikiniuose buteliuose), o tikintieji galėtų juo pasinaudoti su dozatoriumi (taip, kaip dabar naudojasi dezinfekciniu skysčiu).
Kaip žinia, Katalikų Bažnyčia šiuo metu eina sinodo keliu, siekia įsiklausyti į tikėjimo bendruomenės balsą, kalba apie tikinčiųjų įtrauktį. Ši dovana būtų įtraukties ženklas ir būdas.
