Ankara ir Stokholmas pagaliau pasiekė susitarimą dėl Turkijos veto panaikinimo Švedijos stojimo į NATO paraiškai, tačiau Turkijos parlamentas neratifikuos paraiškos iki vasaros atostogų pabaigos, spaudos konferencijoje sakė prezidentas Erdoganas.
Erdoganas patikslino, kad tuo tarpu Švedija vis dar turi įgyvendinti “papildomus reikalavimus”, kurie dabar įvarė pleištą tarp vyriausybinės koalicijos narių.
Pirmadienį, prieš Vilniuje vykstantį dviejų dienų NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, prezidentui Erdoganui paskelbus, kad jis remia Švedijos paraišką dėl narystės NATO, kilo daug džiaugsmo, o tai leido manyti, kad parlamento ratifikavimas yra neišvengiamas. Tačiau po viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Erdoganas nutylėjo svarbią išlygą: parlamentas atostogaus iki spalio 1 d.
“Artimiausius du mėnesius parlamentas nesirodys, – sakė Turkijos prezidentas, – tačiau mūsų tikslas – kuo greičiau užbaigti šį klausimą”. Neišsakytas tikslas, žinoma, yra toliau spausti švedus dėl politinių nuolaidų tol, kol bus galima.
Jau žinojome, kad Turkija mainais už ratifikavimą pateikė papildomų prašymų ir kad Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssenas su jais sutiko per jųdviejų susitikimą šią savaitę, tačiau per spaudos konferenciją Erdoganas taip pat aiškiai pasakė, kada Ankara ketina juos įgyvendinti, prieš suteikdama galutinį “taip”.
Šie naujesni reikalavimai apima Švedijos paramą Turkijos siekiui įstoti į ES ir abiejų šalių bendradarbiavimą kovojant su terorizmu, ypač su PKK (kurdų organizacijomis) ir susijusiomis organizacijomis, stiprinimą.
Erdoganas pažymėjo, kad prieš bet kokį ratifikavimą Švedija turės baigti rengti išsamų 17 punktų veiksmų planą, kaip visa tai pasiekti, ir susitarti su Turkijos parlamentu dėl bendro Turkijos ir Švedijos veiksmų plano ateičiai.
naujesni reikalavimai apima Švedijos paramą Turkijos siekiui įstoti į ES ir abiejų šalių bendradarbiavimą kovojant su terorizmu
“Ministrų lygiu bus sukurtas dvišalis saugumo mechanizmas, ir mes sustiprinsime savo bendradarbiavimą… kovoje su teroristinėmis organizacijomis”, – sakė Erdoganas. “Kartu Švedija aktyviai rems Turkijos Respubliką atnaujinant muitų sąjungą, liberalizuojant vizų režimą ir Turkijos narystės Europos Sąjungoje procesą.”
Be to, Ankara reikalauja, kad Stokholmas imtųsi konkrečių veiksmų prieš islamofobiją, net jei tai reikštų kėsinimąsi į brangią švedų saviraiškos laisvę, įskaitant prokurdiškas demonstracijas, susijusias su PKK, ir prieštaringai vertinamą Korano deginimą, kurį Erdoganas pavadino “barbariška terorizmo forma” ir pridūrė, kad Turkija “nesutiks su tokiais daugiau kaip dviejų milijardų musulmonų įžeidinėjimais”.
Tai, kad nuosaikusis Švedijos ministras pirmininkas sutiko su šiomis sąlygomis nepasitaręs su savo konservatyviaisiais koalicijos partneriais, Stokholme sukėlė tam tikrą ažiotažą. Vyriausybės užsienio reikalų komiteto pirmininko Švedijos demokrato Arono Emilsono (Aron Emilson) teigimu, Kristersono ir Erdogano susitarimą reikia dar kartą nuodugniai įvertinti.
“Yra dalių, kurių SD ir vyriausybė neaptarė. Svarbu, kad tai padarytume, kai susitarimas bus patikslintas”, – sakė Emilsonas. “Be kita ko, aš galvoju apie tai, kaip Švedija turėtų pasisakyti dėl galimos būsimos Turkijos narystės ES. SD nuomonė yra žinoma anksčiau ir mes kritiškai žiūrime į Turkijos ir ES ryšį”.
