Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) beždžionių raupų ekspertė sako nemananti, kad iki šiol registruoti šimtai šios ligos atvejų virs dar viena pandemija, tačiau pripažino, kad dėl šios ligos tebekyla daug klausimų, pavyzdžiui, kaip konkrečiai ji plinta ir ar masinio skiepijimo nuo raupų atsisakymas prieš kelis dešimtmečius galėjo kaip nors pagreitinti šio užkrato plitimą.
Pirmadienį vykusiame atvirame PSO posėdyje dr. Rosamund Lewis (Rozamund Luis) nurodė, kad labai svarbu pabrėžti, jog didžioji dauguma užsikrėtimo atvejų, stebimų dešimtyse pasaulio šalių, yra susiję su gėjais, biseksualiais asmenimis arba vyrais, turėjusiais lytinių santykių su vyrais. Tai yra svarbu, kad mokslininkai galėtų tęsti savo tyrimus, o rizikos grupei priklausantys asmenys imtųsi atsargumo priemonių.
„Labai svarbu tai apibrėžti, nes panašu, kad daugėja (užkrato) perdavimo atvejų būdu, kuris galbūt anksčiau galėjo būti nepakankamai įvertintas“, – sakė PSO beždžionių raupų tyrimų techninė vadovė R. Lewis.
Vis tik ji perspėjo, kad užsikrėsti šia liga gali visi, nepaisant jų lytinės orientacijos. Kiti ekspertai atkreipė dėmesį, jog ši liga galbūt tik atsitiktinai pirmiausia smogė gėjams ir biseksualiems vyrams, bet ateityje gali greitai išplisti į kitas grupes, jei nebus pažabota.
Pasak R. Lewis, kol kas nežinoma, ar beždžionių raupais užsikrečiama lytiniu keliu, ar lytiškai aktyvių asmenų artimo kontakto metu, tačiau grėsmė užsikrėsti šia liga visai visuomenei yra „maža“.
Pasak R. Lewis, kol kas nežinoma, ar beždžionių raupais užsikrečiama lytiniu keliu, ar lytiškai aktyvių asmenų artimo kontakto metu
„Kol kas nežinoma, ar šis virusas perduodamas kokiu nors nauju perdavimo būdu, tačiau aišku, kad jis ir toliau naudojasi gerai žinomu perdavimo būdu, kuris yra artimas fizinis kontaktas“, – teigė R. Lewis.
Yra žinoma, kad beždžionių raupai plinta esant glaudžiam fiziniam kontaktui su užsikrėtusiu asmeniu, jo drabužiais ar patalynės užvalkalais.
Ekspertė persėjo, kad tarp dabar registruotų atvejų didesnei daliai žmonių pasireiškė mažesni odos pažeidimai. Šie pažeidimai paprastai koncentruojasi genitalijų srityje ir juos kartais sunku pamatyti.
„Jums šie pažeidimai galbūt jau yra atsiradę dvi ar keturias savaites, jie gali būti nematomi kitiems, bet jūs vis tiek galite būti užkrečiamas“, – sakė ji.
Praėjusią savaitę vienas įtakingas PSO ekspertas nurodė, kad beždžionių raupų protrūkis Europoje, JAV, Izraelyje, Australijoje ir kitose šalyse yra susijęs su rizikingu seksualiniu elgesiu per du neseniai vykusius masinius renginius Ispanijoje ir Belgijoje.
Tai yra reikšmingas nukrypimas nuo tradicinių ligos plitimo ribų centrinėje ir vakarų Afrikoje, kur žmones dažniausiai užkrečia gyvūnai – dažniausiai graužikai ir laukiniai primatai – tačiau liga paprastai neplinta į kitas valstybes.
Beždžionių raupai paprastai sukelia karščiavimą, šaltkrėtį, raumenų skausmus. Sunkiau sergantiems gali atsirasti bėrimai arba odos pažeidimai ant rankų ir veido, o vėliau jie gali išplisti į kitas kūno vietas. Tarp paveiktų naujausio beždžionių raupų protrūkio mirties atvejų neregistruota.
R. Lewis taip pat sakė, kad nors ankstesni beždžionių raupų atvejai Centrinėje ir Vakarų Afrikoje buvo sąlyginai suvaldyti, lieka neaišku, ar žmonės gali platinti beždžionių raupus, nejausdami ligos simptomų, ar liga gali būti perduodama oro lašeliniu būdu, kaip tymai ar COVID-19.
Beždžionių raupai yra panašūs į raupus, tačiau pasireiškia švelnesniais simptomais. Kai 1980 metais buvo paskelbta, kad raupai išnaikinti, valstybės sustabdė masinio skiepijimo nuo raupų programas. Šis žingsnis, kai kurių ekspertų teigimu, galėjo prisidėti prie beždžionių raupų plitimo, kadangi dabar žmonių atsparumas raupams giminingoms ligoms yra mažas, o skiepai nuo raupų apsaugo ir nuo beždžionių raupų.
Pasak R. Lewis, būtų gaila, jeigu beždžionių raupai „pasinaudotų imuniteto spraga“, kurią padarė prieš 40 metų baigtas skiepijimas nuo raupų. Tačiau išlieka galimybė suvaldyti šį protrūkį, kad beždžionių raupai neįsitvirtintų naujuose regionuose.
