Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad griežto karantino Lietuvoje turėtume išvengti.
„Lietuvoje tokio karantino, kokį turėjome šių metų pradžioje, turėtume išvengti. (…) Nebent atsirastų tokia atmaina, kuri būtų visiškai atspari vakcinoms ir vėl atsidurtume tokioje situacijoje, kaip buvome pernai metų pabaigoje“, – po susitikimo su prezidentu sakė Sveikatos ekspertų tarybos narys M. Stankūnas.
Jis akcentavo, kad kol šalyje nuo koronaviruso pasiskiepijusi nedidelė dalis žmonių, reikia taikyti „nefarmacines priemones“, norint išvengti staigaus atvejų skaičiaus augimo.
„Viena iš jų yra kaukių naudojimas, (…) kontaktų ribojimas. Galimybių pasas – viena iš kontakto apribojimo priemonių su nepasiskiepijusiais asmenimis“, – dėstė jis.
Profesorius taip pat teigė, kad šiuo metu naujų ribojimų įvedimas atsižvelgiant į ligoninėse gydomų pacientų dalį yra tinkamas sprendimas, tačiau kiti rodikliai taip pat neturėtų būti eliminuoti.
Savo ruožtu prezidento vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė teigė, kad šalyje reikia orientuotis ne į naują karantiną, o į priemones, kurios galėtų padėti jo išvengti.
Anot jos, pagrindinė tokia priemonė – skiepijimasis, todėl „kryptis, kuri motyvuoja rinktis vakciną, yra teisinga“.
„Šiai dienai Lietuva turi daugiau nei pakankamai vakcinų. Vakcinavimas – pagrindinis prioritetas, valdant pandemiją“, – sakė I. Segalovičienė.
Ji pridūrė, kad šalyje šiuo metu matomos pozityvios skiepijimosi tendencijos, tačiau jų nepakanka.
„Jaunų žmonių banga“
Pasak M. Stankūno, nors pastaruoju metu fiksuojamas naujų koronaviruso atvejų augimas, džiugina žemas mirčių skaičius.
„Lietuva paliko vadinamąją žalią zoną liepos 15 dieną, praėjo jau dvi savaitės, o mes turime tris fiksuotas mirtis nuo COVID-19. Tai tikrai tas skaičius nėra didelis“, – kalbėjo profesorius.
Vertinant naujų susirgimų duomenis, koronavirusas šiuo metu nustatomas jaunesnio amžiaus žmonėms.
„Praėjusią savaitę didžiausia dalis naujų atvejų buvo nustatyta 20–49 metų amžiaus grupėje“, – kalbėjo jis.
M. Stankūno teigimu, susirgimai šioje grupėje sudarė du trečdalius visų atvejų. Vaikų (iki 17 metų) grupėje nustatyta apie penktadalį visų susirgimų. Tuo metu 50 metų ir vyresni asmenys sudarė šeštadalį atvejų.
Lyginant dabartinę situaciją su sausio mėnesiu, susirgimai pastarojoje amžiaus grupėje sudarė pusę.
„Galime apibendrintai sakyti, kad dabartinė banga yra jaunų žmonių banga, nes 50 metų ir jaunesni žmonės sudaro 84 proc. visų užsikrėtimų“, – kalbėjo jis.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vyresniųjų grupėje paskiepyta daugiau nei 70 proc. žmonių, tuo metu jaunesnių nei 50-ies – apie pusę ir mažiau.
Ligoninėse gydomi ir vaikai
Profesoriaus teigimu, nuo pandemijos pradžios iki balandžio pabaigos Lietuvoje ligoninėse dėl koronaviruso buvo gydyti 562.
„Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose gydyti 92 vaikai“, – detalizavo M. Stankūnas.
Pasak jo, didžiausią tokių pacientų dalį sudarė vaikai iki šešerių metų.
„Reikėtų pasakyti, kad vaikų dalis tarp visų stacionare gydytų pacientų sudaro nedidelę dalį. (…) Ji siekia apie 2,2 proc. nuo visų gydytų asmenų“, – aiškino profesorius.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 629 žmonės.
