Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako, kad už bet kokius samdinių grupuotės „Wagner“ veiksmus Baltarusijoje keliant įtampą regione būtų atsakingas autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimas.
„To dar nėra, aš pabrėžiu, Baltarusijoje, jeigu taip atsitiktų, mes tikrai būsime pasiruošę. Ir aš iš karto kokią žinią fiksuoju – mes tai neišvengiamai, ar tai bus kontroliuojama, ar nekontroliuojama, su žinia kažkieno ar ne su žinia, siesime su Baltarusijos režimu tiesiogiai bet kokius veiksmus, nes jie suteikė prieglobą arba ketina suteikti prieglobą tokiam kriminaliniam ir karo nusikaltėlių elementui“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
Po savaitgalį nutrūkusio „Wagner“ žygio į Maskvą Kremlius paskelbė, kad „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas bus išsiųstas į Baltarusiją.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pridūrė, kad į Baltarusiją pasitraukti galės ir „Wagner“ kariai. Pats J. Prigožinas pareiškė, jog A. Lukašenka pasiūlė būdus, kaip „Wagner“ galėtų tęsti veiklą.
„Mes jį turėdami prie sienos turėsime daugiau dėmesio skirti ir sienai, ir tai, kas vyksta Baltarusijoje, ir siųsti labai aiškią žinutę, kur mūsų tolerancijos ribos. Jos bus nulinės“, – sakė K. Budrys.
Prezidento patarėjas sakė, jog J. Prigožino pajėgos yra pavojingiausios dėl savo galimybės veikti „pilkojoje zonoje“ vykdant sabotažą, prasiskverbimo operacijas – tai „Wagner“ ne kartą įrodė veikdama Afrikoje, Sirijoje ir Jungtinėse Valstijose.
J. Prigožino pajėgos yra pavojingiausios dėl savo galimybės veikti „pilkojoje zonoje“ vykdant sabotažą, prasiskverbimo operacijas
„Aišku, kad toks nekontroliuojamas elementas yra rizikos veiksnys ir mes turėsime tikrai adaptuotis ir tikrai ne (Baltarusijos lyderio Aleksandro) Lukašenkos režimui suvaldyti tai, kas bus pas jį pašonėje“, – kalbėjo pareigūnas.
Pasak jo, samdiniai taip sudaro galimybę „nuneigti valstybės dalyvavimą“ veikiant hibridiniais metodais ir nevaldomai, tai yra, nesilaikant jokių taisyklių.
Dėl to, K. Budrio teigimu, jeigu jie būtų fiksuojami, pavyzdžiui, kitos šalies teritorijoje, atsakas į juos būtų kitoks nei į kariuomenės įsiveržimą.
„Valstybės turės turėti ir kitus įrankius kovoti prieš tokį galimą veikimą – nebūtinai karinius, bet ir su vidaus jėgos struktūromis galbūt susijusius, antiteroristinius. Tai yra labiau veikimas prieš sabotažines grupes negu kad prieš konvensines pajėgas“, – sakė prezidento patarėjas.
