Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija, kai kitaip manantieji yra užsipuolami ir įžeidinėjami, sako prezidentas Gitanas Nausėda vertindamas diskusijas apie Stambulo konvencijos ratifikavimą.
„Tai, kaip vyksta šita diskusija, mane, kaip Lietuvos Respublikos pilietį, labai nuvilia. Kunigo A. Toliato užsipuolimas vien todėl, kad jis pareiškė oficialią Bažnyčios poziciją – jis juk nepateikė savo kokios nors pozicijos – ir užsipuolimas tokiais metodais ir tokia forma yra visiškai nepriimtinas ir rodo, kad mūsų viešojoje erdvėje per tuos 10 ar 15 pastarųjų metų kažkas atsitiko“, – pirmadienį Kaune žurnalistams sakė valstybės vadovas.
„O atsitiko labai paprasti dalykai – šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija, tai yra žmonės, kurie įsivaizduoja galį maišyti su purvais kitaminčius, daryti tą beapeliacine forma ir kartais tiesiog šlykščia forma ir jie laiko save nebaudžiamais. Manau, kad su šituo mes neturime taikstytis“, – tvirtino jis.
Prezidentas teigė, kad diskutuoti reikia pagarbiai, o „patyčių kultūra Lietuvoje po truputį turi būti išnaikinta“.
G. Nausėda priminė, kad Prezidentūra dar 2018 metais pateikė Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją.
„Aš manau, jog yra gerai, kad mes šiandien diskutuojame dėl šito dokumento, nes priiminėti dokumentus, ypač svarbius dokumentus, be diskusijos, taip pat ir be viešosios erdvės diskusijos, nėra geras dalykas“, – sakė jis.
Prezidentas neatskleidė, ar asmeniškai palaiko Stambulo konvenciją, ar ne. Jis tik pabrėžė, jog daug kas priklausys nuo ją įgyvendinančių įstatymų.
„Kaip žinote, svarstysime netrukus visą eilę kitų įstatymų, jeigu jie pasieks Seimo posėdžių salę – ir dėl vienalyčių santuokų, dėl partnerystės, dėl kitų sprendimų, kurie yra susiję su šių žmonių poreikiais. Manau, kad teisinis sureguliavimas dėl vienalyčių santuokų arba partnerystės turi būti, bet jis turi būti toks, kad, viena vertus, užtikrintume žmonių teises, kitas vertus, kad nepasiektume dar didesnio susipriešinimo visuomenėje nei turime šiuo metu“, – sakė valstybės vadovas.
Kunigo A. Toliato užsipuolimas vien todėl, kad jis pareiškė oficialią Bažnyčios poziciją, yra visiškai nepriimtinas.
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose suaktyvėjo diskusijos dėl Seime žadamo svarstyti Stambulo konvencijos ratifikavimo.
Kelios katalikiškos mokyklos, socialiniuose tinkluose aktyvūs kunigai ir kiti žmonės šiuo metu ragina pasirašyti peticijas prieš šios konvencijos ratifikavimą bei prieš lyčiai neutralios partnerystės instituto įteisinimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parlamento pavasario sesijoje ketina teikti atnaujintą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą ir teigia, kad tuo pačiu turėtų būti svarstomas ir Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas.
Ratifikuoti Stambulo konvenciją paragino ir Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, atlikęs tyrimą dėl pagalbos užtikrinimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Konvenciją Seimui ratifikuoti yra pateikusi dar buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Šiuo metu ruošiamą lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projektą Laisvės partijos frakcija Seimui tikisi pateikti pavasario sesijos metu.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
Lietuvos Vyskupų Konferencija anksčiau yra raginusi naująją šalies valdžią tos pačios lyties asmenų partnerystės neprilyginti šeimai ar santuokai.
