Kaip žinia, nuo pirmadienio įsigaliojo LR Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo” pakeitimai, kuriais buvo nustatyta, kad vykdant tam tikrą ūkinę veiklą, ar teikiant tam tikras paslaugas, gali būti aptarnauti, ar paslaugomis naudotis tik asmenys, kurie turi „galimybių pasą”.
Vakar įsigaliojo ir LR SAM, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo „Dėl asmenų atitikties kriterijams patvirtinimo“ pakeitimai. Pagal ją, asmenys norintys būti aptarnauti ar gauti paslaugas, turi ūkinę veiklą vykdančiam ar paslaugas teikiančiam asmeniui pateikti vieną iš nurodytų dokumentų: elektroninis sveikatos paslaugų – vakcinacijos, teigiamo laboratorinio tyrimo (persirgusiems asmenims), neigiamo laboratorinio tyrimo (testavusiems) įrašas, arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotas dokumentas, jog asmuo persirgo, buvo vakcinuotas arba neserga COVID-19.
Noriu atkreipti dėmesį, kad visi minėti dokumentai yra asmens sveikatos priežiūros dokumentai, ir visuose juose pateikiama informacija yra asmens sveikatos informacija. Todėl jų naudojimui taikomos LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 ir 9 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pagal šias nuostatas, informacija apie paciento sveikatą yra konfidenciali. Tai reiškia kelis dalykus:
a) ji gali būti atskleista tik su paciento sutikimu (8 str. 4 d.);
b) ji gali būti renkama tik tuo atveju, jeigu tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti (8 str. 1 d.). Informacijos rinkimas turi atitikti Bendro duomenų apsaugos reglamento reikalavimus (BDAR);
c) informacija apie asmens sveikatą gali disponuoti asmenys, kurie tiesiogiai dalyvauja gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę (8 str. 4 d.);
d) be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama tik valstybės institucijoms, kurioms LR įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą (9 str. 1 d.). Tai reiškia, kad prekybos ar paslaugų įstaigos, jų darbuotojai nėra asmenys, kurie gali disponuoti informacija apie paciento sveikatą. Lygiai taip pat tai reiškia, kad jeigu asmuo nesutinka atskleisti informacijos apie savo sveikatą, prekybos ar paslaugų įstaigos, jų darbuotojai neturi teisės to reikalauti.
Apie tai puikiai žino LR Vyriausybė, nes praeitą savaitę LR Vyriausybės posėdyje buvo svarstytas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma įteisinti, kad konfidenciali informacija apie asmens sveikatą gali būti suteikiama ne tik valstybinėms įstaigoms, bet ir fiziniams ir juridiniams asmenims. Šis įstatymo projektas šiandien buvo užregistruotas LR Seime.
Labai tikėtina, kad jis bus priimtas skubos tvarka Seimo rudens sesijoje. Bet iki tol, kol įstatymas nepriimtas, pilietis turi teisę nesutikti atskleisti informacijos apie savo sveikatą asmenims, kurie neturi teisės tokia informacija disponuoti. Ir nesvarbu, ar šie asmenys šią informaciją tik peržiūri, jie negali jos rinkti, saugoti ar kitaip tvarkyti (Operacijų vadovo sprendimo 2.2). Reikalavimas parodyti dokumentą yra reikalavimas atskleisti informaciją apie asmens sveikatą. Jis turi būti teisėtas, t. y. pagrįstas įstatymu.
Jei jau matuojame žmones pagal įstatymo raidę, tai toks pat skrupulingumas taikytinas ir LR Vyriausybės veiklai. Man labai nepatinka, kai LR Vyriausybė reikalauja iš asmenų idealaus elgesio, tačiau pati veikia nesilaikydama teisės viršenybės principo.
Šios Vyriausybės veikla valdant COVID-19 – tai sisteminis teisės viršenybės principo sisteminis pažeidinėjimas. Teisės viršenybės principas reikalauja neviršyti kompetencijos, priimtus sprendimus grįsti įstatymais, o ne atvirkščiai, nustatyti tokį reguliavimą, kuris atitinka įstatymus, laikytis teisėkūrinės tvarkos, t. y. pirmiau pakeisti įstatymą, po to – jį atitinkantį nutarimą.
