Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui kompensacijos bus mokamos ilgiau – pusę metų vietoje iki šiol numatytų trijų mėnesių, penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Pasak ministerijos, būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai, kurie apgyvendino Ukrainos karo pabėgėlius, savivaldybėms turėtų teikti prašymus kompensacijoms gauti, o kompensacijas jau gaunantys – kreiptis dėl jų pratęsimo.
Ministerija nurodo, kad išplėstas ir galimų apgyvendinti patalpų ir kompensacijų gavėjų ratas.
„Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams ir padidinti gyvenimo vietų pasiūlą, nes laikinų būstų poreikis yra labai didelis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Prailginus kompensacijos mokėjimo laikotarpį iki 6 mėnesių, vietoje 3 mėnesių, fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems skirtos kompensacijos, dėl kompensacijų mokėjimo laikotarpio pratęsimo turi teisę kreiptis ta pačia tvarka kaip ir iki šiol, t. y. į savivaldybės administraciją pagal būsto registracijos vietos adresą.
Pabrėžiama, kad jei būsto panaudos sutartis buvo sudaryta trumpesniam nei pusmečio laikotarpiui, tačiau tie patys apgyvendinti ukrainiečiai lieka ir toliau gyventi tame pačiame būste, kreipiantis dėl kompensacijų mokėjimo laikotarpio pratęsimo reikėtų pateikti papildomą šios sutarties susitarimą dėl panaudos sutarties pratęsimo.
Ministerija primena, kad kompensacijomis pasinaudoti gali ne tik gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos. Išmokos gali būti skiriamos ne tik būsto savininkams, bet ir būstą panaudos pagrindais valdantiems asmenims, nuomininkams, neatlygintinai priėmusiems ukrainiečius, jeigu yra gautas būsto savininko sutikimas.
Kompensacijas gali gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose administracinės paskirties, pagalbinio ūkio paskirties patalpose ar kitose negyvenamosios paskirties patalpose.
Kompensacijos skiriamos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie suteikė būstą ar kitas gyventi tinkamas patalpas iš Ukrainos dėl karo pasitraukusiems gyventojams panaudos pagrindais. Panaudos sutartyje turi būti numatyta, kad kompensacijos mokėjimo metu su būsto išlaikymu susijusius mokesčius apmoka panaudos gavėjas.
Karo pabėgėliai iš Ukrainos apsigyvena ne tik privačiuose, bet ir valstybės bei savivaldybių valdomose patalpose, kur jiems užtikrinamos gyvenimui reikalingos būtinosios sąlygos.
Migracijos departamento duomenimis, nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje jau apsigyveno apie 56 tūkst. šios šalies gyventojų.