Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Bažnyčioje praėję metai buvo kupini įtampos, įvykių ir nežinomybės.
Karantino ribojimai. Koronaviruso sukelta krizė pakoregavo Bažnyčios gyvenimą. Kaip ir metais anksčiau, daugelyje pasaulio bažnyčių, maldos namų ir šventovių ilgai nevyko viešos pamaldos. Tačiau nepaisant draudimų kai kurie dvasininkai vis tiek jas organizuodavo slaptai ar priešindamiesi valdžios nurodymams.
Prancūzijoje pareigūnai sulaikė du dvasininkus dėl daugybę žmonių sutraukusių velykinių mišių Paryžiuje, kurios vyko nepaisant dėl pandemijos įvestų apribojimų. Nuskambėjo istorija, kad Airijoje Velykų mišias kunigas aukojo uoloje. Londone policijos pareigūnai Didįjį Penktadienį įsiveržę į lenkišką Kristaus Karaliaus (ang. Christ the King Polish Church) bažnyčią liepė nutraukti pamaldas. Tiesa, vėliau sekmadienio mišiose atsiprašė už savo elgesį.
JAV, Kanadoje, Suomijoje ir D. Britanijoje nedenominacinių bendruomenių pastoriai buvo policijos sulaikyti už pamaldų organizavimą karantino metu.
Vatikanas laikėsi Italijos valdžios paskelbtos tvarkos. Popiežius susitikimus su tikinčiaisiais atnaujino balandžio mėnesį. Įvairiose pasaulio vietose atliktos sociologinės apklausos rodo, kad po karantino bažnyčių lankomumas negrįžo į priešpandeminę situaciją.
Vakcinacija ir Bažnyčia. Įvairių krikščioniškų Bažnyčių lyderiai savo ganomuosius ragino skiepytis. Nenuostabu, nes daug tikinčiųjų įvairiose konfesijose skeptiškai sutiko vakcinacijos procesą. Plačiai paplito teorija, kad prievartinė vakcinacija, kuri vis labiau įgauna pagreitį, ypač Vakarų šalyse, yra apokaliptinio Žvėries ženklas. Vadinamieji galimybių pasai buvo pradėti taikyti ir bažnyčiose. Kai kurios vyskupijos Vokietijoje, Kanadoje, o visa Ortodoksų Bažnyčia Graikijoje tikintiesiems be jų neleidžia dalyvauti pamaldose.
Skiepytis ragino ir popiežius Pranciškus, savo kreipimesi į Lotynų Amerikos tikinčiuosius, pasiskiepijimą pavadinęs „meilės aktu“ artimui. Skiepijimo nuo COVID-19 kampanija pasiekė ir Vatikaną, kuriame vakcinacija vyko Pauliaus VI audiencijų salės atriume. Per praėjusius metus popiežius Pranciškus ir popiežius emeritas Benediktas XVI gavo visas tris vakcinos nuo COVID dozes. Prieš pat Kalėdas Vatikane buvo išleista instrukcija, kad Šventojo Sosto struktūrose gali dirbti tik pasiskiepiję ar persirgę koronavirusu asmenys.
Popiežiaus Pranciškaus kelionės. Nors ir buvo daug ribojimų, tačiau pontifikas apsilankė Slovakijoje, Vengrijoje, Kipre, Graikijoje ir Irake. Pastaroji kelionė pasaulio žiniasklaidos vieningai buvo pavadinta istorine. Kovo 5 – 8 d. vykęs vizitas susilaukė didelio viso pasaulio dėmesio.
Grįždamas iš kelionės į Iraką, iš Bagdado į Romą skrendančiame lėktuve popiežius Pranciškus pasikalbėjo su kartu keliavusiais žurnalistais ir jiems prisipažino, kad nuvykęs į Mosulą, sustojęs prie sugriautos bažnyčios jis liko be žado. „Sugriautos ne tik bažnyčios, bet ir mečetės, daugybė nužudytų žmonių, išniekintų, vergėmis paverstų moterų. Neįtikėtinas žiaurumas. Žiūrėjau į griuvėsius, ir tą akimirką negalėjau ištarti nė žodžio“, – dalijosi jį sukrėtusiais įspūdžiais Pranciškus.
Taip pat popiežius prisipažino, kad nebuvo lengva priimti sprendimą keliauti į Iraką, ypač dėl vis dar labai sudėtingos vidinės šios šalies padėties, kurią dar labiau apsunkina pandemija.
Tačiau, anot paties pontifiko, jam svarbiausias postūmis buvo susitikimas su Nadia Murad. Popiežiaus minėjo, kad jis perskaitė šios moters jazidės knygą, kurioje ji pasakoja apie žiaurumus, kuriuos patyrė patekusi į „Islamo valstybės“ teroristų nelaisvę, galiausiai ji ir asmeniškai aplankė popiežių. „Ilgai galvojau, – sakė Pranciškus, – kol galiausiai, pasvėręs visus argumentus, nusprendžiau keliauti. Jaučiau, kad mano pareiga leistis į šią tikėjimo ir atgailos piligrimystę“.
Didžiausias šios kelionės dėmesys buvo skirtas popiežiaus susitikimui su Irako šiitų lyderiu ajatola Al-Sistani. Šis susitikimas tapo dar vienu žingsniu tarpreliginio dialogo link.
Vizitas į ortodoksišką Graikiją pasižymėjo kitu svarbiu aspektu – ekumenizmu. Pranciškus ir čia atliko ekumeninės vienybės gestą – atsiprašė ortodoksų už jiems padarytas žaizdas. Kitaip tariant, per šiuos vizitus popiežius liko ištikimas savo pontifikato pagrindinėms kryptims.
Žymių hierarchų atsistatydinimai. Vasario 20 dieną popiežius Pranciškus priėmė dviejų kardinolų atsistatydinimą iš eitų pareigų. Iš Šventojo Sosto Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos prefekto pareigų atsistatydino kardinolas Robertas Sarah, o iš Šv. Petro bazilikos klebono pareigų – kardinolas Angelo Comastri. Pastarąjį keičia vienas iš naujųjų kardinolų – pranciškonas konventualas Mauro Gambetti.
Taip pat popiežiui teko priimti 80 – mečio kardinolo Beniamino Stella atsistatydinimą iš Dvasininkijos kongregacijos prefekto pareigų. Jis vadovavo šiai Vatikano dikasterijai, atsakingai už pasaulio vyskupijų kunigų ir diakonų priežiūrą, nuo 2013 m.
Naujuoju prefektu paskirtas Lazarus You Heung-sik, iki šiol vadovavęs Korėjos Tedžono vyskupijai. Naujajam prefektui 69 metai, jis yra pirmasis korėjietis, vadovaujantis Vatikano kongregacijai.
Gruodį savo pareigas paliko dešimtis metų aukštose Vatikano pareigose dirbęs kardinolas Peteris Turksonas (Piteris Tarksonas) pasibaigus jo penkerių metų paskyrimo į Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos prefekto pareigas kadencijai.
Plačiai nuskambėjo ir vieno įtakingiausių Vokietijos vyskupų kardinolo Reinhardo Marxo (Reinhardo Markso) nelauktas prašymas atleisti jį iš pareigų dėl, pasak jo, Bažnyčios „institucinio ir sisteminio nesugebėjimo“ tinkamai reaguoti į vaikų lytinio išnaudojimo skandalus. Tačiau popiežius pasvarstęs šį prašymą atmetė.
Kitu atveju Paryžiaus arkivyskupo Michel Aupetit (Mišelio Opečio) atsistatydinimą popiežius, nors ir nenoriai, bet priėmė, pastebėjęs, kad: „Jis buvo paaukotas ne ant tiesos, bet ant veidmainystės altoriaus“.
Svarbūs Bažnyčios dokumentai. Popiežius Pranciškus sausio 11 dieną paskelbtu apaštališkuoju laišku motu proprio „Spiritus Domini“ moterims kanoniškai suteikė teisę eiti akolitų ir lektorių tarnystes. Nors moterys daug kur pasaulyje jas jau vykdo, Bažnyčios kanonų teisės kodeksas šias liturgines funkcijas iki šiol priskirdavo tik vyrams pasauliečiams. Pasak popiežiaus, naujos normos dar labiau sustiprins daugelio pasauliečių, įskaitant moterų, įnašą į Bažnyčios gyvenimą ir misiją.
Gegužę paskelbtas dar vienas istorinis dokumentas – popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis laiškas „motu proprio“ „Antiquum ministerium“, kuriuo įsteigiama pasauliečių katechetų bažnytinė tarnystė.
Popiežius nusprendė, kad ši tarnystė suteikiama specialiomis apeigomis. Jau daug metų teologiniuose sluoksniuose buvo diskutuojama, kad vertėtų institualizuoti įvairias pasauliečių tarnystes, suteikiant joms Bažnyčios mandatą, įvesdinant į pareigas liturginėmis apeigomis. Džiugu, kad pagaliau atliktas pirmas žingsnis, o ateityje galima tikėtis ir kitų tarnysčių (pvz., evangelistų, misionierių ir pan.) institualizavimo.
Taip pat didelio visuomenės susidomėjimo sulaukė ir Tikėjimo mokymo kongregacijos paskelbtas dekretas apie galimybes bažnyčiose laiminti vienalytes poras. Šis Vatikano dokumentas neigiamai atsako į viešai iškeltą abejonę dėl tos pačios lyties asmenų sudaromų sąjungų laiminimo. Dokumentas yra atsakymas į pateiktą klausimą, kurio kilmė nėra oficialiai skelbiama.
Tikėjimo mokymo kongregacijos atsakymą į minėtąjį klausimą ir išsamią paaiškinančią notą pasirašė kardinolas Luis F. Ladaria SJ, kongregacijos prefektas, ir arkivyskupas Giacomo Morandi, kongregacijos sekretorius. Jie patikino notoje, kad „Bažnyčia ne tik neturi, bet ir negali turėti galios laiminti partnerystes tarp tos pačios lyties asmenų“.
Kita vertus, pirmose notos pastraipose pabrėžiama, kad tai nereiškia asmenų su homoseksualiomis tendencijomis atskyrimo nuo bažnytinio gyvenimo ir sielovados, padedančios augti tikėjime. Klausimas apie laiminimą kilo būtent tokios sielovados kontekste.
Garsus JAV viešosios erdvės žydų kilmės konservatyvusis analitikas Benas Shapiro tviteryje komentuodamas dokumentą ironiškai nusistebėjo dėl žiniasklaidoje kilusio ažiotažo, kad tai nėra joks stebuklas – Katalikų Bažnyčia tik patvirtino savo ilgametę doktriną apie homoseksualumą.
Vis tik dokumentas susilaukė ir neigiamų katalikų reakcijų, ypač vokiškai kalbančiose šalyse. Pavyzdžiui, daugiau nei 200 teologijos dėstytojų iš Vokietijos ir kitų vokiškai kalbančių šalių pasirašė pareiškimą, kuriame kritikuojamas „Responsum ad dubium“. Kai kurie katalikų kunigai socialiniuose tinkluose teigė, kad jie ir toliau laimins homoseksualų sąjungas, o kelios katalikų bažnyčios, ne tik Vokietijoje, bet ir Austrijoje, iškabino vaivorykštės vėliavas, įskaitant vyskupijos katedras.
Nieko nuostabaus, nes būtent su procesais germaniškuose kraštuose bažnyčiose plito praktika teikti palaiminimus vienalytėms poroms, ir siejamas šio dokumento atsiradimas. Nors kalbama apie liturgijos veiksmą, bet ta aplinkybė, kad atsakymą pateikė ne už liturgiją atsakinga Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, o Tikėjimo mokymo kongregacija, reiškia, kad kalbama apie doktrininį tokio veiksmo matmenį.
Moterys Vatikane. Vasarį pasaulio žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo dar vienas popiežiaus Pranciškaus sprendimas. Tai – 52 metų ksaveriečių kongregacijos vienuolės ses. Nathalie Becquart paskyrimas į Sinodo generalinio sekretoriaus kardinolo Mario Grecho padėjėjas.
Ses. Nathalie Becquart, XMCJ, revoliucingas skyrimas konkrečiai primena, kad sinodinėje kelionėje Dievo tautos balsui skirta aiški vieta ir kad nepaprastai svarbu rasti būdą, kaip joje paskatinti veiksmingą visų krikštytųjų dalyvavimą, tuomet Vatican News sakėkardinolas M. Grech, samprotaudamas apie daugelio Sinodo tėvų išsakytą įsitikinimą, jog būtina, kad visa Bažnyčia susimąstytų apie moterų vaidmenį ir vietą joje.
Popiežius Pranciškus daug kartų atkreipė dėmesį į moterų dalyvavimo atpažinimo ir sprendimo procesuose svarbą. Su ses. N. Becquart paskyrimu Sinodo sekretoriato pasekretore ir galimybe jai dalyvauti turint balsavimo teisę moterims buvo plačiau atvertos durys, patikino kardinolas M. Grech.
Lapkritį pontifikas paskyrė pranciškonę seserį Raffaellą Petrini naująja Vatikano gubernatūros generaline sekretore; ji tapo pirmąja šias pareigas einančia moterimi, nors tradiciškai šias pareigas eina vyskupas. 52 metų Romoje gimusi R. Petrini dabar yra atsakinga už Šventojo Sosto administracinę veiklą, įskaitant Vatikano muziejų, pašto ir policijos kuravimą.
Sinodas. Prieš pat Sekmines buvo paskelbtas Vyskupų Sinodo generalinio sekretoriato dokumentas, kuriame nurodoma kad Vatikane 2023 m. spalį, vyks Vyskupų sinodas tema: „Sinodinės Bažnyčios link – bendrystė, dalyvavimas, misija“. Šio Sinodo išskirtinumas – tai bus pirmas decentralizuotas Sinodas per visą šios po Vatikano II susirinkimo popiežiaus Pauliaus VI įkurtos institucijos istoriją.
Dvejus metus truksiantį pasirengimų Sinodui procesą pradėjo popiežius Pranciškus šių metų spalio 9–10 dienomis Vatikane. vyksiančiu susitikimu ir Mišiomis. Spalio 17 d. viso pasaulio vietinėse Bažnyčiose buvo pradėtas pasirengimų procesas. Šio diecezinio etapo tikslas – atsiklausti Dievo tautos nuomonės.
Vyskupų sinodo generalinis sekretoriatas parengė klausimyną ir vadovą, pagal kuriuos vyks konsultacijos vyskupijose. Parengiamasis procesas vyskupijos mastu bus užbaigtas apibendrinančiu susitikimu, kurio metu suformuluoti rezultatai bus perduoti vietinei vyskupų konferencijai.
Vyskupų konferencijos, apibendrinusios iš vyskupijų gautus rezultatus, savo parengtas ataskaitas perduos Vyskupų sinodo generaliniam sekretoriatui. Pagal iš vyskupų konferencijų gautas konsultacijų ataskaitas bus parengtas Sinodo bendrųjų gairių dokumentas.
2022 m. spalį prasidės naujas, iki 2023 m. kovo mėnesio truksiantis žemyninio masto konsultacijų etapas. Atsižvelgdamas į jo metu gautas pastabas, Vyskupų sinodo generalinis sekretoriatas 2023 m. birželį paskelbs pačios Vyskupų sinodo asamblėjos darbo programą – Instrumentum laboris. Sinodo asamblėja vyks Vatikane 2023 m. spalį.
Tad Katalikų Bažnyčioje vyks visuotinis Sinodas, nes pagal popiežiaus ir jo bendradarbių viziją vyksta maži vietiniai sinodai kone kiekvienoje vyskupijoje. Taip Bažnyčioje turėtų formuotis išklausymo ir pasitarimo kultūra.
Operacija popiežiui. Liepos 4 vakarą popiežiui Pranciškui buvo atlikta operacija Romos A. Gemelli ligoninėje. Šventasis Tėvas gerai reagavo į gaubtinės žarnos operaciją, jam reikėjo bendrosios nejautros ir teko 10 dienų praleisti ligoninėje.
Tačiau Vatikano gyvenimo stebėtojų tinklaraščiuose netruko pasklisti žinia, kad popiežius serga onkologine liga. Po popiežiaus Pranciškaus kelionės į Slovakiją buvo paskelbta jo pokalbio su šios šalies jėzuitais Bratislavoje išklotinė.
Tarp popiežiui iškeltų klausimų buvo ir kaip jis jaučiasi, į kurį pontifikas atsakė: „Vis dar gyvas. Nors kai kurie žmonės norėjo, kad mirčiau. Žinau, kad net buvo prelatų, kurie manė, kad popiežiaus sveikata yra blogesnė, nei atrodė, susitikimas. Jie rengė konklavą.“ Toks atvirumas palieka nemažai klausimų dėl situacijos Vatikane. Panašaus pobūdžio įtampų ateityje tik daugės, nes gruodį Pranciškus pasiekė garbingą 85 m. sukaktį.
Kova su pedofilija. Katalikų Bažnyčią Prancūzijoje supurtė šokiruojanti ataskaita, atskleidusi dvasininkų vykdyto vaikų seksualinio išnaudojimo mastą. Spalio 5 d. paskelbta ataskaita pavadinimu „Seksualinis smurtas Katalikų Bažnyčioje 1950 – 2020 m.“, kurią parengė Nepriklausoma komisija dėl seksualinės prievartos Katalikų Bažnyčioje sukėlė daug įvairių reakcijų.
Dokumentą sudaro net 2 500 puslapių, jo tikslas buvo ne tik atskleisti seksualinio išnaudojimo faktą ir mastą Prancūzijos Katalikų Bažnyčioje, bet siekta ir pateikti rekomendacijas, kurios padėtų ateityje geriau kovoti su seksualiniu išnaudojimu.
Ataskaitoje teigiama, kad 1950–2020 m. nuo kunigų, vienuolių ar diakonų vykdytos seksualinės prievartos nukentėjo 216 tūkst. nepilnamečių. Šie skaičiai grindžiami Prancūzijos apklausų bendrovės IFOP atlikta apklausa, kurios reprezentatyvioji imtis – 28 000 žmonių. Komisija apklausė 243 asmenis ir gavo 2 819 laiškų. Komisijos ataskaita taip pat parengta remiantis Bažnyčios archyvuose esančia informacija, prie kurios komisija turėjo visišką prieigą.
Tokie tyrimai yra būtini, norint padaryti galą rykštei, sugriovusiai tūkstančių žmonių gyvenimų ir niokojančiai Bažnyčią.
