Knyga, kurią Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) padovanojo popiežiui per savo vizitą Vatikane, sulaukė istorikų ir bibliotekininkų dėmesio. Tai unikalus vokiečių filosofo Immanuelio Kanto 1796 m. „Amžinosios taikos“ leidimas, pirmasis prancūzų kalba.
Tačiau knygos nuotraukoje, kuri buvo paskelbta Jo Šventenybės „Twitter“ paskyroje, nesunku pastebėti bibliotekos antspaudą su užrašu lenkų kalba – „Akademinė skaitykla Lvove“. Tai reiškia, kad vertinga knyga kažkada iš čia buvo išnešta arba pavogta.
Po Antrojo pasaulinio karo Akademinės skaityklos knygos buvo perduotos Lvovo Ivano Franko nacionalinio universiteto mokslinei bibliotekai.
„Kai sužinojome apie šią dovaną, turėjome patikrinti informaciją, nes knyga turi Akademinės draugijos antspaudą, – Ukrainos žiniasklaidai sakė Lvovo Ivano Franko nacionalinio universiteto mokslinės bibliotekos direktorius Vasylis Kmetas. – Paaiškėjo, kad universiteto bibliotekos fonduose yra 1796 m. išleistų Kanto veikalų vokiečių kalba. Tačiau šis prancūziškas leidimas pas mus neregistruotas.
Vis tik akivaizdu, kad jis buvo saugomas akademinės bendruomenės bibliotekoje. Tikriausiai jis iškeliavo į užsienį su privačia kolekcija. Arba vienas iš emigrantų galėjo pasiimti knygą ir išvykti iš Lvovo, pavyzdžiui, bėgdamas nuo persekiojimo Antrojo pasaulinio karo metais ar anksčiau.
Lvovo universiteto mokslinės bibliotekos darbuotojų dėmesys, pasak jos direktoriaus, nuolat prikaustomas prie tų retenybių, kurios pasirodo užsienio aukcionuose.
„Lvovo bibliotekos patyrė didžiulių nuostolių“, – tęsia V. Kmetas. – Bet kurio klasiko knygos leidimai yra labai svarbūs, juo labiau tokio didžio mąstytojo, tokio filosofo, koks pasaulinei filosofijai yra Kantas, atveju. Svarbu ir tai, kad tai pirmasis jo traktato apie pasaulį leidimas prancūzų kalba“.
Kaip pažymi V. Kmetas, nėra prasmės tikėtis, kad vertingas egzempliorius grįš į Lvovą.
„Knygų grąžinimas yra didelė problema“, – sako jis. – Pokario metais Sovietų Sąjunga pasirašė nemažai dokumentų, kuriais iš esmės buvo išspręstas karo metu nusavinto turto grąžinimo klausimas. Atsisakydama bet kokių pretenzijų Varšuvos pakto šalims ir kitoms valstybėms, Sovietų Sąjunga tam atvėrė kelią“.
Bibliotekos direktorius pažymi, kad viskas labai sudėtinga ir beveik neįmanoma. „Esu dirbęs tarpvalstybinėje komisijoje dėl nusavintų paminklų restitucijos, ir ten neturėjome daug rezultatų, daugiau įdomybių.
Lengviau buvo reikalauti ką nors grąžinti iš Ukrainos – mūsų Kultūros ministerija greičiau sutiko apsvarstyti kai kuriuos klausimus dėl grąžinimo iš mūsų pusės. Tačiau kai reikėjo grąžinti mums paminklus, kurie, tarkime, buvo išvežti iš Lvovo, Ukrainos pusei nelabai sekėsi“, – teigia V. Kmetas.
Bukinistė Marina Libanova mano, kad popiežiui padovanotos knygos kaina gali prasidėti nuo 10 tūkst. eurų.
