Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, jog nesigaili, kad anksčiau šiais metais neįvedė trečio karantino, nors dabar dėl išaugusio sergamumo koronavirusine infekcija šalies ligoninės sunkiai tvarkosi su pacientų antplūdžiu ir ši liga kasdien pasiglemžia po daugiau nei tūkstantį gyvybių.
Antraisiais pandemijos metais E. Macrono vyriausybė akcentuoja kontaktinio ugdymo mokyklose svarbą ir būtinybę padėti išgyventi verslui.
„Pasielgėme teisingai, sausio pabaigoje neįvesdami karantino, nes neturėjome naujų atvejų sprogimo, kurį prognozavo visi modeliai“, – ketvirtadienį vėlai vakare sakė E. Macronas, pasibaigus virtualiam Europos Sąjungos viršūnių susitikimui.
„Nebus jokio mea culpa (lot. „mano kaltė“). Nesigailiu ir nepripažinsiu klydęs“.
„Nebus jokio mea culpa (lot. „mano kaltė“). Nesigailiu ir nepripažinsiu klydęs“, – sakė jis.
Daugelį mėnesių Prancūzija, kovodama su pandemija, laikėsi tarpinės strategijos tarp laisvės ir visiško uždarymo. Ji įvedė komendanto valandą, uždarė restoranus, muziejus, kino teatrus, sporto sales, daugelį prekybos centrų ir kai kurias įmones.
Daugelis medicinos darbuotojų daug savaičių ragino vyriausybę įvesti griežtesnius suvaržymus, ypač po to, kai ėmė plisti daug užkrečiamesnė britiškoji COVID-19 atmaina, jau tapusi dominuojančia Prancūzijoje.
„Europoje nėra šalies, kur nebūtų fiksuojama užsikrėtimų šiuo virusu. Mes ne sala, nors netgi į apsisaugojusias salas šis virusas kartais sugrįžta, – sakė E. Macronas. – Tačiau mes manėme, kad su komendanto valanda ir tomis priemonėmis, kurios galiojo, galėtume susitvarkyti.“
Prancūzija pagal COVID-19 atvejų skaičių užima ketvirtą vietą pasaulyje. Šalyje nuo šios ligos jau mirė 93 378 žmonės – šis skaičius taip pat vienas didžiausių pasaulyje.
Smarkiai išaugus kritinės būklės pacientų skaičiui, Paryžiaus ir dar kelių regionų ligoninių intensyviosios terapijos skyriai vėl perpildyti.
