2025 m. gruodžio mėnesį Prancūzijoje buvo paskelbti Religijos paveldo observatorijos (OPR) tyrimo duomenys, pagal kuriuos šalyje kas dvi savaites išnyksta vienas religinis statinys: maldos namai nyksta dėl padegimų, griūčių, vandalizmo ar planinių nugriovimų. Tuo pat metu du trečdaliai gaisrų turi tyčinio padegimo požymių, o tai rodo sisteminį problemos pobūdį.
OPR prezidento Lamazo teigimu, ypač nerimą kelianti situacija tapo akivaizdi po XVI a. Šv. Petro bažnyčios Normandijoje gaisro, įvykusio lygiai po dvejų metų nuo katastrofos Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. Jis pažymi, kad šventyklos nyksta dėl griovimų, gaisrų, griūčių ir vandalizmo aktų, ir pabrėžia, kad kriminalinis faktorius ir toliau vaidina dominuojantį vaidmenį.
Nors statistikoje įtraukiami visų religinių bendruomenių pastatai, pagrindinis smūgis tenka katalikų objektams – jų Prancūzijoje yra apie 45 tūkstančiai. Be to, anot Lamazo, kas 15 dienų šalyje pastatoma viena mečetė, tuo tarpu vienas krikščionių maldos namas išnyksta – tai jis vadina „lūžio tašku“ šalies religiniam kraštovaizdžiui.
Prancūzijos kriminalinės žvalgybos duomenimis, vien 2018 metais buvo užregistruota 877 išpuoliai prieš katalikų kulto vietas. Per pastarąjį dešimtmetį vandalizmo aktų skaičius išaugo penkis kartus, o maždaug 5000 šventyklų šiuo metu yra nykimo pavojuje.
Ekspertų teigimu, savivaldybės, kurios pagal 1905 m. įstatymą yra šių pastatų savininkės, dažnai neturi lėšų jiems atnaujinti ar apsaugoti, o tai spartina šalies religinio paveldo nykimą.
