Lapkričio 22 – os dienos audiencijoje popiežius Pranciškus priėmė „Christmas contest“ („Kalėdų konkurso“) dalyvius ir organizatorius. Skirtingai nei daugelis kitų kalėdinių akcijų, ji skirta ne vartojimo didinimui, o Šv. Kalėdų grožio ir šilumos jausmo stiprinimui.
Konkurse varžosi pradedantieji kalėdinių dainų ir giesmių autoriai bei atlikėjai. Laimėtojai savo kūrinius atliks greta žinomų dainininkų ir muzikantų tradiciniame kalėdiniame koncerte Vatikane. Tarp konkurso rėmėjų – popiežiškasis fondas „Gravissimum Educationis“ ir saleziečių „Missioni Don Bosco Valdocco“.
„Džiaugiuosi galėdamas su jumis susitikti advento, į Kalėdas ir jų slėpinį kiekvienais metais įvedančio laikotarpio, išvakarėse. Ir šiais metais jų šviesą temdys pandemijos pasekmės, vis dar sunkios. Bet būtent todėl turime klausti, ką daryti, ir išsaugoti viltį. Kristaus gimimo šventė nėra tarsi klaidinga nata išmėginime, kurį patiriame, nes tai tobula atjautos ir švelnumo šventė. Jos grožis yra kuklus ir pilnas žmogiškos šilumos“, – kalbėjo popiežius. – „Kalėdų grožis švyti mažuose konkrečios meilės gestuose. Ši meilė nėra paviršutinė, neapčiuopiama, tolima. Priešingai, ji išplečia širdį, atveria ją savęs dovanojimui, gali sužadinti kultūrinius, socialinius, ugdymo procesus.“
ši meilė nėra paviršutinė, neapčiuopiama, tolima. ji išplečia širdį, atveria savęs dovanojimui…
Tokioje perspektyvoje, priminė popiežius, jis iniciavo Globalų ugdymo susitarimą, siekiantį įveikti susiskaldymą ir tvirtinti broliškų žmonijos santykių audinį. Kad šie tikslai būtų pasiekti, reikia drąsos į pirmą vietą iškelti žmogaus asmenį ir tarnauti bendruomenei. Greta drąsos taip pat reikia kūrybingumo.
„Štai ir jūs sukūrėte naujas kalėdines dainas ir giesmes ir jomis pasidalijote vardan dar didesnio sumanymo, kuris pripažįsta grožį kaip žmogiško augimo kelią, kaip svajonę apie geresnį pasaulį“, – pažymėjo Pranciškus ir pridūrė vieno iš savo pirmtakų – šv. Pauliaus VI – pastabą, jog „pasaulyje, kuriame gyvename, reikia grožio, kad nepultume į neviltį“.
pasauliui, kuriame gyvename, reikia grožio, kad nepultume į neviltį.
Kokio grožio? Ne tokio, kuris yra apgaulingas, susidedantis iš įvaizdžio ir žemiškų turtų, kuris yra tuščias ir gimdo tuštumą. Ne, reikia tokio grožio, kurį parodė įsikūnijęs Dievas, veidų ir istorijų grožio, mūsų bendrų namų kūrinių grožio, dalyvaujančių, šv. Pranciškaus Asyžiečio žodžiais, Aukščiausiojo pašlovinimo giesmėje.
Audiencijos dalyviams Šventasis Tėvas padėkojo už tokio meilės, dalijimosi ir tarnavimo gestuose regimo grožio sergėjimą.
