Naujo tyrimo duomenimis, praktikuojantys krikščionys ir įtikėjusieji Biblijos tiesomis skeptiškiau vertina dirbtinį intelektą nei visa Amerikos visuomenė.
Ketvirtadienį Amerikos Biblijos draugija paskelbė antrąją savo ataskaitos “Biblijos būklė Jungtinėse Valstijose 2024 m.” dalį. Antrajame skyriuje “Tikėjimas ir technologijos” nagrinėjamas respondentų požiūris į dirbtinį intelektą ir jo vaidmenį jų tikėjime. Apklausos duomenys pagrįsti 2 506 suaugusiųjų, atsakiusių sausio 4-23 d., atsakymais, paklaida +/-2,73 procentinio punkto.
“Amerikiečiai labiau baiminasi dirbtinio intelekto, nei juo pasitiki”, – apibendrindamas apklausos rezultatus sakė Amerikos Biblijos draugijos vyriausiasis programų direktorius ir žurnalo “State of the Bible” vyriausiasis redaktorius Johnas Farquharas Plake’as. – Mūsų apklausa taip pat rodo didelį netikrumą”.
“Žmonės tiesiog nežino, kaip dirbtinis intelektas pakeis kultūrą, tačiau jaučia lengvą nerimą dėl to”, – pridūrė jis. O kaip jaučiasi tikintys žmonės? Tas pats – netikrumas, nerimas, tačiau didesniu laipsniu. Praktikuojantys krikščionys ir tie, kurie atsigręžia į Šventąjį Raštą, dėl dirbtinio intelekto nerimauja dar labiau nei vidutinis žmogus ir dažniau teigia, kad blogi dirbtinio intelekto padariniai nusvers gerus. Didžiausias netikrumas yra tikėjimo ir dirbtinio intelekto sankirtoje.”
Dauguma amerikiečių nesutinka, kad “dirbtinis intelektas gali padėti moraliai mąstyti” (58 %), kad “naudodamasis dirbtiniu intelektu galiu pagerinti savo dvasinę praktiką ir sustiprinti savo dvasinę sveikatą” (68 %) ir kad “dirbtinis intelektas gali paruošti tokį pat gerai parašytą pamokslą kaip tai daro pastorius, kunigas ar dvasininkas” (57 %). Kita vertus, dauguma amerikiečių (51 %) sutiko, kad “dirbtinio intelekto naudojimas padidins nedarbą”.
Respondentų nuomonė, kad “dirbtinio intelekto naudojimas prieštarauja Biblijos mokymui”, išsiskyrė: po 40 % respondentų sutiko ir išreiškė abejonių dėl šio teiginio. Taip pat 37 proc. nesutiko, kad jie “optimistiškai vertina dirbtinio intelekto naudojimo mūsų pasaulyje naudą ateityje”, o dar 37 proc. teigė nesantys tikri dėl dirbtinio intelekto naudos ateityje.
Mažuma respondentų nėra tikri, kad “blogi dalykai, kurie gali nutikti dėl dirbtinio intelekto naudojimo, nusveria bet kokias teigiamas pasekmes” (39 proc.), ir sutinka, kad “nepalankiai žiūrėtų į kleboną ar kunigą, naudojantį dirbtinį intelektą pamokslams ar homilijoms kurti”.
Palyginus Šventuoju Raštu besidominčių respondentų ir visų amerikiečių nuomonę, nustatyta, kad Šventuoju Raštu besidomintys amerikiečiai yra šiek tiek labiau susirūpinę dėl dirbtinio intelekto nei jų amžininkai.
