Popiežius Pranciškus šeštadienį vyks dviejų dienų vizito į daugiausia katalikų gyvenamą Maltą, kur dar kartą atkreips dėmesį į migrantų dalią, karui Ukrainoje sukėlus naują migracijos bangą Europoje.
85 metų pontifikas bus jaus trečias popiežius nuo 1990-ųjų, apsilankęs šioje saloje, prie kurios krantų, kaip tikima, 60 mūsų eros metais sudužo Šv. Paulių gabenęs laivas.
Katalikybė yra numatyta šalies konstitucijoje. 85 proc. iš daugiau nei pusės milijono šios šalies gyventojų save laiko tikinčiaisiais. Malta yra vienintelė ES valstybė, kur abortai yra visiškai uždrausti.
Tačiau Maltą popiežius taip pat pasirinko dėl jos vaidmens valdant masinį Europą bandančių pasiekti migrantų antplūdį. Per daugelį metų į šią Viduržemio jūros salą atvyko tūkstančiai žmonių.
Savo penkiose kalbose, viena kurių turėtų nuskambėti migrantų centre, popiežius turėtų pakartoti savo raginimus geriau priimti atvykėlius, ypač po to, kai Rusijos pradėta invazija Ukrainoje sukėlė naują migracijos krizę Europos rytinėje dalyje.
„Malta yra simboliška keliais požiūriais“, – sakė buvęs prancūzų diplomatas, Viduržemio jūros regiono ekspertas Bernard’as Valero (Bernaras Valero). Jis atkreipė dėmesį į tarp Europos ir Afrikos esančios salos, kurią pavadino „migracijos tragedijos scena“, strategiškai svarbią poziciją.
„Be to, pačios salos – su tomis laivo sudužimo, Šv. Pauliaus ir migracijos istorijomis – turi labai stiprią religinę simbolinę reikšmę“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Net ir paprastais laikais Maltoje gausu religijos simbolių – istorinių dažnai įspūdingai apšviestų bažnyčių ir kryžių gatvėse.
Ruošiantis popiežiaus vizitui buvo sutvarkytos labiausiai lankomos vietos, paklotas naujas grindinys, nors iki kovo 26 dieną įvykusių visuotinių rinkimų Pranciškaus vizitas buvo nustumtas į antrą planą.
Vos tik Leiboristų vyriausybė paskelbė apie savo naują pergalę rinkimuose, politinius plakatus pakeitė besišypsančio popiežiaus Pranciškaus atvaizdai.
Malta yra viena mažiausių nepriklausomų valstybių pasaulyje ir pati mažiausia valstybė Europos Sąjungos narė. Jos plotas – tik 316 kvadratinių kilometrų. Gyventojų skaičius – pusė milijono. Gyventojų dauguma – apie 85% – yra katalikai. Šalyje veikia dvi vyskupijos, kurių teritorijos sutampa su dviejų gyvenamų salų – Maltos ir Goco – teritorijomis.
Maltiečių kunigų, diecezinių ir vienuolių, tarnaujančių ne tik Maltoje, bet ir kitose šalyse, yra daugiau kaip 700, tačiau pastaruoju metu matoma spartaus mažėjimo tendencija. Vyksta ir gana sparti tradiciškai krikščioniškos visuomenės sekuliarizacija.
Maltos Bažnyčios ištakos siekia apaštalo Pauliaus laikus. Kaip rašoma Apaštalų darbuose, Paulius pateko į Maltą, kai prie jos krantų sudužo iš Palestinos į Romą plaukęs laivas. Kaip ir kitose Romos imperijos dalyse, krikščionybė Maltoje buvo viešai įteisinta ketvirtojo amžiaus pradžioje. Pirmojo tūkstantmečio antroje dalyje Malta buvo prijungta prie Bizantijos; vėliau ją valdė bizantiečius išstūmę arabai, dar vėliau – Europos valdovai.
1530 m. imperatorius Karolis V atidavė Maltos salas Šv. Jono ordino riteriams (Maltos ordinui).
1798 m. Napoleonui užėmus salas, ordino riteriai buvo išvaryti ir gavo prieglobstį Romoje. Devynioliktojo amžiaus pradžioje prasidėjo anglų valdymo laikotarpis, pasibaigęs nepriklausomos Maltos valstybės paskelbimu 1964 m.
Maltos vyskupija buvo įkurta 1817 m. Antroji – Goco vyskupija – buvo įkurta 1846 m.
