Prieš „Viešpaties angelo“ maldą popiežius komentavo Ketvirtojo advento sekmadienio Evangeliją, kurioje kalbama apie šv. Juozapą – teisų vyrą, kuris rengiasi tuoktis, tačiau jo planus ir svajones sujaukia netikėta žinia.
Galime įsivaizduoti, apie ką jis svajojo, – gražią šeimą, mylinčią žmoną, vaikus, gerą darbą. Tačiau staiga šios svajonės susidūrė su nemaloniu atradimu: Marija, jo sužadėtinė, laukiasi vaiko, ir vaikas – ne jo! Ką turėjo jausti Juozapas? Siaubą, skausmą, sumišimą, nusivylimą, gal net susierzinimą. Griuvo visas jo svajotas pasaulis.
Popiežius priminė, kad tokiais atvejais vyras turėjo dvi galimybes: apkaltinti sužadėtinę neištikimybe, kad ji būtų nubausta pagal įstatymą, arba tyliai atšaukti sužadėtuves, nekelti skandalo, neužtraukti sužadėtinei sunkių pasekmių, o visą gėdos naštą prisiimti sau. Juozapas pasirinko šį antrąjį kelią.
Tačiau pačiame krizės įkarštyje Dievas įžiebė Juozapo širdyje naują šviesą: sapne jis jam pranešė, kad Marijos motinystė atsirado ne dėl išdavystės, bet dėl Šventosios Dvasios ypatingos malonės, o gimęs kūdikis bus Išganytojas. Marija bus Mesijo motina, o Juozapui skirta būti jo globėju. Pabudęs Juozapas suprato, kad jam visiškai netikėtai pildosi didžiausia kiekvieno pamaldaus izraelito svajonė – būti Mesijo tėvu.
Juozapas suprato, kad neužteka priklausyti Dovydo giminei, negana ištikimai laikytis Mozės įstatymo, bet visų pirma reikia pasitikėti Dievu, priimti Mariją ir jos sūnų. Kitaip tariant, tęsė popiežius, Juozapas suprato, kad teks atsisakyti savo turėto ramaus tikrumo, gražių planų ir lūkesčių, o reikės atsiverti ateičiai, kurią sunku nuspėti. Susidūręs su Dievu, kuris griauna planus ir prašo pasitikėti, Juozapas drąsiai jam tarė „Taip“. Jis pasitikėjo, buvo atviras, neprašė jokių papildomų garantijų.
„Broliai, seserys, ko šiandien mus moko Juozapas? – klausė Pranciškus. – Mes taip pat turime savo svajonių ir galbūt per Kalėdas daugiau apie jas galvojame, apie jas kalbamės. Galbūt apgailestaujame dėl sudužusių svajonių ir matome, kad geriausi lūkesčiai dažnai susiduria su netikėtomis, nerimą keliančiomis situacijomis. Kai taip nutinka, Juozapas mums sako, kad neturime pasiduoti neigiamiems jausmams, bet turime džiaugtis gyvenimo staigmenomis, netgi krizėmis. Išgyvendami krizę neturime užsidaryti, pykti ar bijoti, bet turime būti atviri Dievui“, – sakė Pranciškus ir meldė, kad Mergelė Marija padėtų mums priimti Dievo staigmenas.
