Jėzus, kalbėdamas palyginimais – paprastais kasdienio gyvenimo vaizdais – atveria mums langus į Dievo slėpinį ir žmonijos gyvenimo reikalus. Jėzus kalbėjo lengvai suprantamu būdu, tikroviškais vaizdais iš kasdienio gyvenimo. Šitaip jis pamoko, kad Dievas slypi ir kasdienio gyvenimo dalykuose, kurie kartais gali atrodyti kaip visiškai vienodi, mums sunkiai priimami, tačiau turi reikšmę. Mums reikia tokio atidaus žvilgsnio, kaip Jėzaus, kad žinotume, kaip ieškoti Dievo ir jį rasti visuose dalykuose, pasakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį komentuodamas vienuoliktojo eilinio sekmadienio Mišių evangeliją.
Jėzus palygino dangaus karalystę su garstyčios grūdeliu, kuris yra mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga ir tampa didesnis už visus medžius. Šitaip veikia Dievas. Kartais pasaulio triukšmas neleidžia mums atkreipti dėmesio, kokiu būdu Viešpats veda žmonijos istoriją. Tačiau Evangelija užtikrina, kad Dievas veikia taip, kaip maža gera sėkla, kuri tyliai ir lėtai sudygsta ir palaipsniui išauga į plačiašakį medį, kuris teikia gyvybę ir atgaivą visiems.
Taip pat mūsų gerų darbų sėkla gali atrodyti kaip menkavertė, tačiau visa tai, kas yra gera ir priklauso Dievui nuolankiai duoda vaisių. Prisiminkime, kad gėris visuomet auga nuolankiai, nepastebimas, o dažnai nematomas. Šiuo palyginimu Jėzus nori suteikti pasitikėjimo. Daugelyje gyvenimo situacijų būna, kad nusiviliame, nes matome gėrio silpnumą, palyginus su blogio galia. Galime būti paralyžiuoti iš nusivylimo, matydami, jog nepaisant pastangų nėra rezultatų ir atrodo, kad niekas nesikeičia, sakė popiežius.
Evangelija mus ragina turėti akis, gebančias matytyti toliau, permatyti regimybę, kad atrastume Dievo buvimą.
Pasak jo, Evangelija mus ragina nauju žvilgiu pažvelgti į save ir mus supančią aplinką, ragina turėti akis, gebančias matytyti toliau, permatyti regimybę, kad atrastume Dievo buvimą, Dievo, kuris, kaip nuolanki meilė, visą laiką darbuojasi mūsų gyvenimo ir istorijos dirvoje. Štai kur mūsų viltis, mums suteikianti jėgų kasdien kantriai žengti pirmyn, sėti gėrį, kuris duos vaisų. Koks svarbus toks nusistatymas ir tam, kad gerai išeitume iš šios pandemijos! – pridūrė Pranciškus. Reikia ugdyti pasitikėjimą, jog esame Dievo rankose ir tuo pat metu visiems įsipareigoti dėl atsikūrimo, kad galėtume vėl pradėti iš naujo, su kantrumu ir pastovumu.
Popiežius kalbėjo ir apie nepasitikėjimo rauges, suleidžiančias šaknis taip pat Bažnyčioje, ypač tikėjimo krizių, įvairių projektų žlugimo laikotarpiais. Pasak jo, nereikia užmiršti, kad sėjos rezultatai nepriklauso nuo mūsų sugebėjimų. Jie priklauso nuo Dievo veikimo. Mums skirta sėti su meile, įsipareigojimu, kantrybe. Tačiau sėklos galia yra dieviška. Apie tai pasakojo Jėzus kitame šio sekmadienio palyginime: ūkininkas beria dirvon sėklą, bet nepastebi, kaip išauga vaisius, nes būtent sėkla sudygsta ir auga spontaniškai, dieną ir naktį, žmogui nežinant kaip. Su Dievu net sausiausiuose dirvožemiuose visuomet yra naujo sudygimo viltis, sakė Pranciškus.
Popiežius prieš vidudienio palaiminimą meldė Mergelės Marijos, nuolankios Viešpaties tarnaitės, kad mus mokytų pamatyti Dievo didybę, veikiančią mažuose dalykuose ir leidžiančią įveikti nusivylimo pagundą. Kasdien pasitikėkime Juo!
