Briuselio Karaliaus Bodueno stadione, talpinančiame 50 tūkst. žmonių, sekmadienio rytą popiežius Pranciškus aukojo Mišias ir jų metu paskelbė palaimintąja Ispanijoje XVI amžiuje gimusią ir dabartinės Belgijoje teritorijoje savo gyvenimą užbaigusią karmelitę Jėzaus Oną.
Sesuo Jėzaus Ona – Ana de Lobera – gimė 1545 m. Aviloje buvo priimta į Teresės Avilietės reformuotą karmeličių vienuolyną ir tapo garsiosios šventosios mokine ir bendradarbe. Jėzaus Ona daug prisidėjo prie karmelitiškosios vienuolystės plėtros Ispanijoje, taip pat Prancūzijoje ir galiausiai Flandrijoje, dabartinėje Belgijoje. Jos rūpesčiu buvo įkurti karmeličių vienuolynai Briuselyje ir Liuvene. Palikusi švento gyvenimo liudijimą sesuo Jėzaus Ona mirė Briuselyje 1621 m.
Sekmadienio Mišių Evangelijoje skambėjo griežtas Jėzaus įspėjimas: „Kas papiktintų vieną iš tikinčių mažutėlių, tam būtų daug geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo asilo sukamų girnų akmenį ir įmestų į jūrą“ (Mk 9, 42). Šiais žodžiais Jėzus įspėja dėl pavojaus papiktinti paprastus žmones, sutrukdyti jiems eiti tikėjimo keliu, sakė Pranciškus. Evangelijos aprašomoje scenoje Jėzaus mokiniai nori neleisti vienam žmogui, nepriklaususiam jų ratui, veikti Jėzaus vardu. Mokiniai mano, kad, kas nėra vienas iš jų, tas neturi teisės daryti to, ką jie daro. Tačiau Jėzus juos sudraudžia, prašydamas neapsiriboti savo schemomis, nesipiktinti Dievo laisve.
Iš tiesų visi mes per Krikštą gavome misiją Bažnyčioje, sakė Pranciškus. Tačiau mūsų misija – tai dovana, o ne priežastis puikuotis. Jei norime su atvira ir rūpestinga meile bendradarbiauti Dievo Dvasios darbe, turime netrikdyti ir nepiktinti kitų savo griežtumu, bet savo misiją vykdyti nuolankiai, su dėkingumu ir džiaugsmu. Turime ne piktintis, bet džiaugtis, jei ir kiti gali daryti tai, ką darome mes dėl Dievo Karalystė augimo.
Tai, sakė Pranciškus, veda prie kito svarbaus aspekto – bendrystės. Žmonių savanaudiškumas kuria tik uždarumą, sienas ir kliūtis. Savanaudiškumas, kaip ir visa, kas trukdo artimo meilei, yra piktinantis, skandalingas, nes gniuždo mažuosius, žemina žmonių orumą ir slopina vargstančiųjų šauksmą. Jei norime kurti ateitį rūpindamiesi ne tik socialiniu bei ekonominiu lygmeniu, turime siekti, kad mūsų pasirinkimų pagrindas būtų gailestingumo Evangelija. Kitaip, kad ir kokie įspūdingi būtų paminklai, kuriuos pasistatysime savo turtais, jie visada bus tik milžinai molinėmis kojomis. Neapgaudinėkime savęs: be meilės niekas ilgai netveria, greitai sugriūva ir išnyksta.
Toliau homilijoje popiežius kalbėjo apie sekmadienį paskelbtą naują palaimintąja seserį Jėzaus Oną, jos paliktą liudijimą. Ši moteris buvo viena iš savo meto Bažnyčios didžiulio reformų judėjimo veikėjų, sekusi dvasios milžinės Teresės Avilietės pėdomis ir jos idealus skleidusi visoje Ispanijoje, Prancūzijoje ir dabartinėje Belgijoje. Tuo metu, kai krikščionių bendruomenėje ir už jos ribų buvo daug papiktinimą kėlusių dalykų, ji ir jos bendražygės savo paprastu ir neturtingu gyvenimu, kurį sudarė malda ir artimo meilės darbai, sugebėjo padėti daugybei žmonių susigrąžinti tikėjimą. Popiežius prašė Belgijos katalikų su dėkingumu priimti naujos palaimintosios šventumo pavyzdį, melsti jos užtarimo, sekti jos dorybėmis, atnaujinti įsipareigojimą visiems kartu eiti Viešpaties parodytu keliu.
