Popiežius Pranciškus trečiadienį duodamas interviu Italijos televizijai sakė, kad ketina vykti į Dubajų (Jungtiniai Arabų Emyratai), kur gruodžio pradžioje vyks COP28 klimato kaitos konferencija, praneša CNA.
Spalio 4 d. popiežius paskelbė ilgai lauktą apaštališkąjį paraginimą „Laudate Deum”, kuris laikomas antrąja „Laudato Si'” dalimi, rašo naujienų portalas. „Praėjo aštuoneri metai nuo tada, kai paskelbiau enciklikos laišką Laudato Si’, kai norėjau su jumis visais, mūsų kenčiančios planetos broliai ir seserys, pasidalyti nuoširdžiu susirūpinimu dėl rūpinimosi mūsų bendraisiais namais. Tačiau, laikui bėgant, supratau, kad mūsų atsakas nebuvo tinkamas, o pasaulis, kuriame gyvename, griūva ir gali priartėti prie lūžio taško”, – rašė popiežius.
Iš anksto aptartas vizitas
„Manau, kad išvyksiu [gruodžio 1 d.] ir pasiliksiu iki 3 d. Būsiu ten 3 dienas”, – sakė popiežius per Italijos valstybinę televiziją RAI lapkričio 1 d. vakare transliuotame interviu.
Pranciškus nepateikė išsamesnės informacijos apie kelionę, apie kurią jau anksčiau sklandė gandai. Vatikanas dar nėra oficialiai paskelbęs žinios, todėl vizito darbotvarkė lieka neaiški.
Spalio viduryje popiežius Vatikane susitiko su paskirtuoju COP28 JAE ilgamečiu faktiniu valdytoju šeichu Mohamedu bin Zayedu al Nahyanu.
Vatikane spalį popiežius Pranciškus priėmė COP28 JAE paskirtąjį pirmininką dr. Sultaną Al Jaberą. Susitikimas įvyko planuotai prieš COP28 susitikimą.
S. Al Jaberas taip pat pasinaudojo proga padėkoti Šventajam Tėvui už jo pastangas skatinant kovą su klimato kaita.
„Noriu padėkoti Vatikanui, kuriam vadovaujate Jūs, už jo darbą propaguojant didesnius užmojus kovos su klimato kaita ir socialinio teisingumo srityje. Jūsų atnaujinta 2015 m. paskelbta Laudato Si’ (enciklika, red. past.) apie rūpinimąsi mūsų bendraisiais namais, kad jie būtų atnaujinti, yra tikrai įkvepianti. Siekiame užtikrinti, kad COP28 sustiprintų religinių lyderių raginimą imtis veiksmų, ir planuojame tai padaryti per Abu Dabyje vyksiantį pasaulio tikėjimo lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą”, – sakė S. Al Jaberas Vatikane.
„Be abejonės, jūsų įsikišimas ir raginimas imtis veiksmų įkvėps milijonus žmonių ir padės mums COP28 konferencijoje padidinti užmojus, kuriuos skubiai reikia koreguoti. Taip pat norėčiau paprašyti jūsų atsiųsti Vatikano atstovą į pasaulio tikėjimo lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą Abu Dabyje”, – tęsė jis.
„Šiandien savo partneriams siunčiame aiškią žinią: ES yra pasaulinė lyderė klimato politikos veiksmų srityje. Būsime lyderiai Dubajuje vyksiančiose derybose, kad parodytume, jog ES yra tvirtai įsipareigojusi vykdyti žaliąją pertvarką, ir paskatinsime mūsų partnerius sekti mūsų pavyzdžiu. ES yra pokyčių varomoji jėga, ir pasaulyje turime kalbėti vienu balsu. Sunkumai tiesiog negali būti pretekstas grįžti į padėtį prieš Paryžiaus susitarimą”.L. e. p. ministro”, – rašo pirmininko pavaduotoja ir ekologinės pertvarkos ir demografinių iššūkių ministrė Teresa Ribera Rodríguez Europos Vadovų Tarybos puslapyje.
Sausio mėn. Al Jaberas buvo paskelbtas COP 28 pirmininku. Jis taip pat yra Jungtinių Arabų Emyratų pramonės ir pažangiųjų technologijų ministras ir specialusis pasiuntinys klimato klausimais, Abu Dabyje įsikūrusios atsinaujinančiosios energijos bendrovės „Masdar” pirmininkas ir Abu Dabio nacionalinės naftos bendrovės generalinis direktorius.
Šventasis Sostas 2022 m. prisijungė ir prie klimato sutarties, ir prie 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimų (dar vadinamų Paryžiaus susitarimu) kaip į I priedą neįtraukta šalis (į I priedą įtrauktos šalys yra teisiškai įpareigotos mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; į I priedą neįtrauktos šalys, paprastai besivystančios šalys, privalo tik pranešti apie išmetamą kiekį). Pagal Paryžiaus susitarimo 3 ir 4 straipsnius Vatikano miesto valstybė vis dar įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc., palyginti su 2011 m. lygiu.
Šventasis Sostas pareiškė, kad jo prisijungimas leis jam „prisidėti ir moraliai remti visų valstybių pastangas bendradarbiauti pagal jų bendrą, bet diferencijuotą atsakomybę ir atitinkamus pajėgumus, siekiant veiksmingai ir tinkamai reaguoti į klimato kaitos keliamus iššūkius žmonijai ir mūsų bendriems namams”.
Klimato kaitos propagavimas – Pranciškaus pontifikato dėmesio centre. Jo pagrindinėje 2015 m. enciklikoje „Laudato Si'” pabrėžiama etinė pareiga apsaugoti planetą nuo žalingiausių klimato kaitos padarinių, taip pat moralinis imperatyvas kurti naujas sistemas klimato gerinimui.
Kasmetinė konferencija
Ši konferencija – tai kasmetinė konferencija, kuri buvo įsteigta 1992 m. JT Rio de Žaneiro konferencijoje, dar vadinamoje Žemės viršūnių susitikimu, pasirašius JT klimato kaitos sutartį.
COP28 yra galimybė pasaulio lyderiams, atstovaujantiems valstybiniams ir nevalstybiniams subjektams, susitikti ir aptarti politinius tikslus, kuriais siekiama nustatyti bendrus – dažnai ambicingus – klimato kaitos švelninimo tikslus.
Kai kurie iš pagrindinių COP28 tikslų – dekarbonizacija, grynojo nulinio metano išmetimo pasiekimas iki 2030 m., finansavimo mechanizmų keitimas siekiant pereiti prie tvarios energetikos ir teisingų bei įtraukiančių sistemų kūrimas.
Susitikimas žymiame parodų centre
Klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimas vyks Dubajaus parodų centre „Expo City” lapkričio 30-gruodžio 12 d.
Į kasmetinę Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją renkasi vyriausybės, pasirašiusios JT bendrąją klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą ir (arba) Paryžiaus susitarimą.
Aukščiausiojo lygio susitikimas, kasmet rengiamas vis kitoje šalyje, yra galimybė pasaulio lyderiams, atstovaujantiems valstybiniams ir nevalstybiniams subjektams, susitikti ir aptarti politinius tikslus, kuriais siekiama nustatyti bendrus – dažnai ambicingus – klimato kaitos švelninimo tikslus.
Tai bus antroji popiežiaus Pranciškaus kelionė į Artimųjų Rytų šalį. 2019 m. vasarį jis lankėsi JAE sostinėje Abu Dabyje, kur skatino tarpreliginį dialogą ir palaikė nedidelę krikščionių mažumą.
Per 2019 m. vasario 3-5 d. kelionę jis su didžiuoju Al Azharo imamu Ahmedu el-Tayebu pasirašė „Dokumentas apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje”.
Pranciškus buvo pirmasis popiežius, apsilankęs Arabijos pusiasalyje.
Klimato ir aplinkosaugos klausimai yra vienas iš popiežiaus Pranciškaus pontifikato prioritetų.
Spalio 4 d. jis paskelbė savo antrąjį svarbų dokumentą šia tema – apaštališkąjį paraginimą Laudate Deum, kuriame įspėja apie „sunkias pasekmes”, jei žmonija ir toliau ignoruos klimato kaitos grėsmę.
Lapkričio 1 d. interviu RAI popiežius Pranciškus priminė, kaip prieš COP21 aukščiausiojo lygio susitikimą Paryžiuje nusprendė parašyti savo pirmąjį dokumentą šia tema – 2015 m. encikliką „Laudato Si”.
„Paryžiaus susitikimas buvo geriausias iš visų susitikimų”, – sakė jis, nes „po Paryžiaus visi grįžo atgal, o tam, kad žengtume į priekį, reikia drąsos”.
Kasmet rengiamose Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferencijose apibrėžiami klimato srities užmojai ir pareigos, taip pat nustatomos ir įvertinamos klimato srities priemonės.
ES ir jos valstybės narės yra Konvencijos šalys; iš viso yra 198 šalys (197 valstybės ir Europos Sąjunga). Šiuose tarptautiniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose klimato klausimais ES atstovauja rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Komisija.
Spalio 17 d. Taryba siekė patvirtinti išvadas dėl kovos su klimato kaita finansavimo rengiantis COP28 klimato kaitos konferencijai. Šiomis išvadomis buvo siekiama papildyti ES bendruosius įgaliojimus.