Dievas mums atleidžia viską ir visada. Mes negalime jam atsilyginti, tačiau galime ir privalome sekti jo pavyzdžiu atleisdami kitiems žmonėms, sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą komentuodamas Mišių Evangeliją.
Sekmadienį per Mišias skaitytoje Evangelijos ištraukoje Petras klausia Jėzaus, kiek kartų reikia atleisti kitam žmogui, jei jis nusikalsta? Ar septynis kartus? Biblijoje skaičius septyni reiškia pilnatvę, tad Petras mano, kad pasiryžimas atleisti septynis kartus yra pakankamai didžiadvasiškas. Tačiau Jėzus jam atsako, kad atleidžiant nereikia skaičiuoti. Atleisti reikia viską ir visada, nes Dievas mums viską ir visada atleidžia.
Šį teiginį Jėzus paaiškina palyginimu apie karalių, kuris dovanojo savo tarnui neįsivaizduojamai didelę – 10 000 talentų – skolą, tačiau tarnas, kuriam ta milžiniška skola buvo dovanota, nepasigaili kito tarno, jam skolingo 100 denarų. Nors šios dvi sumos nepalyginamos, tačiau ir tie 100 denarų, tų laikų mastais, yra nemaži pinigai, prilygstantys maždaug trijų mėnesių darbininko atlygimui. Tuo norima pasakyti, kad atleisti kitam žmogui visada kažkiek kainuoja.
„Jėzaus žinia aiški, – tęsė Pranciškus. – Dievas atleidžia nesuskaičiuojamai daug, viršydamas bet kokį įsivaizduojamą mastą. Mes niekaip negalime jam atsilyginti, tačiau juo sekame, kai atleidžiame broliui ar seseriai. Atleidimas yra ne šiaip geras darbas, kurį galima daryti arba nedaryti, bet esminė buvimo krikščionimis sąlyga. Iš tikrųjų kiekvienam iš mūsų buvo atleista. Dievas už mus atidavė gyvybę ir mes jokiu būdu negalime atsilyginti už jo gailestingumą.“
Popiežius pakartojo, kad atleisdami sekame Dievo pavyzdžiu, jį liudijame, o kartu ir skleidžiame aplink save naują gyvybę. „Be atleidimo nėra vilties, be atleidimo nėra taikos. Atleidimas – tai priešnuodis, kuris gydo apmaudo ir nuoskaudų nuodų sukeltas ligas, tai būdas išsklaidyti pyktį ir pašalinti daugybę visuomenę kamuojančių širdies negalavimų.“ Popiežius prašė savęs pačių paklausti: ar tikiu, kad esu gavęs iš Dievo didžiulę atleidimo dovaną? Ar jaučiu džiaugsmą žinodamas, kad jis visada yra pasirengęs man atleisti? Ar aš savo ruožtu moku atleisti tiems, kurie mane įskaudino? Trumpą sekmadienio vidudienio katechezę popiežius baigė melsdamas Mergelę Mariją, Gailestingumo Motiną, padėti mums priimti Dievo malonę ir visada atleisti vieni kitiems.
