Paskutinę šių metų dieną minimos Šventosios Šeimos šventės Evangelija kalba apie Jėzų, Mariją ir Juozapą Jeruzalės šventykloje. Sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą komentuodamas šią sceną popiežius pirmiausia atkreipė dėmesį į evangelisto pabrėžiamą Šventosios Šeimos neturtą ir į Dievo Motinai skirtą pranašystę, kad jos širdį perversiąs kalavijas.
Šventoji Šeima atėjo šventyklą su savo varganumu, o iš jos išėjo su kančios našta, kalbėjo popiežius. Tai kelia nuostabą: kaip tai įmanoma, Šventoji Šeima, vienintelė šeima istorijoje, kurios narys – Dievas, yra neturtinga! Niekas jai nepadeda, tik trukdo.
Pasak popiežiaus, Šventosios Šeimos pavyzdys mūsų šeimoms skelbia vieną labai svarbų dalyką: Dievas, kurį dažnai įsivaizduojame kaip nesusijusį su mūsų problemomis arba tik kaip galintį pašalinti mūsų problemas, iš tiesų atėjo pas mus ir įsiliejo į mūsų gyvenimą su visomis jo problemomis. Jis mus išgelbėjo apsigyvendamas tarp mūsų. Jis nevengė sunkumų, o pasirinkdamas šeimą sako mūsų šeimoms: „Jei atsiduriate sunkumų sūkuryje, aš žinau, ką jaučiate, nes esu tai patyręs. Mano motina, tėvas ir aš tai patyrėme. Dėl to jūsų šeima težino, kad ji nėra viena“.
kaip tai įmanoma, Šventoji Šeima, vienintelė šeima istorijoje, kurios narys – Dievas, yra neturtinga!
Popiežius atkreipė dėmesį ir į kitą sekmadienio Evangelijoje pastebimą dalyką – Juozapas ir Marija stebėjosi, girdėdami, kas sakoma apie kūdikį. Sugebėjimas stebėtis, būti nustebintiems gali padėti ir mūsų šeimoms. Labai svarbu, kad sutuoktiniai sugebėtų su nesibaigiančia nuostaba džiaugtis vienas kitu. Svarbu žavėtis gyvybės stebuklu, vaikais, rasti laiko su jais žaisti ir juos išklausyti. Svarbu stebėtis senelių išmintimi ir ramybe, jie padeda neužmiršti, kas yra esminiai dalykai gyvenime. Galiausiai, pasak Pranciškaus, svarbu sutuoktiniams su nesibaigiančia nuostaba būti dėkingiems už savo meilės istoriją, kurią Dievas palydi visada, net tada, kai mums atrodo, kad vyrauja neigiami dalykai.
Baigdamas popiežius ragino melsti Mariją, Šeimos Karalienę, kad padėtų mums kasdien stebėtis gėriu ir mokėti jį įžvelgti.
