Vatikano II susirinkimo dogminės konstitucijos „Lumen gentium“ antrojoje dalyje sakoma, kad visi pakrikštytieji sudaro vieną mesijinę Dievo tautą, kurios nariai per Krikštą ir Sutvirtinimą tapo Kristaus kunigiškosios, pranašiškosios ir karališkosios misijos dalyviais. Apie tai popiežius Leonas XIV kalbėjo šio trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems piligrimams, kurių buvo maždaug 25 tūkstančiai.
Susirinkimas moko, kad Viešpats Jėzus savo naująja ir amžinąja Sandora įkūrė „karališkąją kunigystę“, kuri apima visus jo mokinius, kalbėjo popiežius. Ši bendra tikinčiųjų kunigystė suteikiama per Krikštą, kuris mus įgalina garbinti Dievą dvasia ir tiesa bei viešai išpažinti iš Dievo per Bažnyčią gautąjį tikėjimą. (plg. LG, 11). Be to, per Sutvirtinimo sakramentą visi pakrikštytieji „tobuliau sujungiami su Bažnyčia, apdovanojami ypatinga Šventosios Dvasios stiprybe ir šitaip dar labiau įpareigojami kaip tikri Kristaus liudytojai skleisti ir ginti tikėjimą žodžiu ir veiksmu“ (LG, 11). Šie du sakramentai – Krikštas ir Sutvirtinimas – yra bendros misijos, vienijančios įšventintus kunigus ir pasauliečius, šaknys.
Karališkoji kunigystė yra vykdoma įvairiais būdais – per maldą, asketizmą ir artimo meilės darbus. Visais šiais būdais liudijame, kad gyvename Dievo malonės atnaujintą gyvenimą. Susirinkimas apibendrina, kad šį kunigiškąjį Dievo tautos pobūdį tikintieji įgyvendina sakramentais ir dorybėmis.
Karališkoji kunigystė yra vykdoma įvairiais būdais – per maldą, asketizmą ir artimo meilės darbus. Visais šiais būdais liudijame, kad gyvename Dievo malonės atnaujintą gyvenimą.
Susirinkimo tėvai toliau moko, kad šventoji Dievo tauta taip pat dalyvauja Kristaus pranašiškojoje misijoje (plg. LG, 12). Šiame kontekste įvedama svarbi tikėjimo jausmo (sensus fidei) ir tikinčiųjų visuotinio sutarimo (consensus) dėl tikėjimo tema. Susirinkimo doktrininė komisija patikslino, kad šis sensus fidei yra visos Bažnyčios gebėjimas su tikėjimu priimti perduotą Apreiškimą, taip pat atskirti tai, kas tikėjimo klausimais yra tikra, nuo to, kas netikra. Tačiau šį tikėjimo jausmą kiekvienas tikintysis turi ne atskirai, bet drauge su kitais Dievo tautos nariais.
Pastarąjį aspektą konstitucija Lumen gentium susieja su Bažnyčios neklystamumu tikėjimo klausimais, kuriam tarnauja popiežiaus neklystamumas. Tikintieji, gavę Šventosios Dvasios patepimą, kaip visuma neklysta tikėjimo klausimais. Šią savo ypatingą savybę jie išreiškia per visos Dievo tautos antgamtinį tikėjimo jausmą, kai nuo vyskupų iki pačių paprasčiausių pasauliečių visi jie reiškia visuotinį sutarimą tikėjimo ir moralės klausimais (plg. LG, 12).
Susirinkimo konstitucijoje Lumen gentium sakoma, kad tikėjimo vienybė reiškia, jog kiekvienas pakrikštytasis turi būti aktyvus evangelizacijos veikėjas. Kiekvienas yra pašauktas liudyti Kristų, vykdydamas pranašystės dovaną, kurią Viešpats suteikia visai savo Bažnyčiai. Šventoji Dvasia „kiekvieno luomo tikintiesiems dalija ypatingas malones, jomis padarydama juos tinkamus ir pasirengusius imtis įvairių darbų bei pareigų naudingam Bažnyčios atnaujinimui ir plėtimui“ (LG, 12).
„Brangieji, – baigė popiežius katechezę, – būkime dėkingi už tai, kad gavome dovaną būti Dievo tautos dalimi. Supraskime ir iš to kylančią atsakomybę.“
