Bažnyčios aktualijų apžvalgininko ir italų televizijos žurnalisto Fabio Marchese Ragona veikale apie apsėdimus „Egzorcistai prieš šėtoną“ pristatytas autoriaus pokalbis su popiežiumi Pranciškumi. F. M. Rangona kovo 11 d. knygynuose pasirodžiusiame, leidyklos „Piemme“ išleistame veikale teiravosi popiežiaus apie jo patirtis egzorcismų sferoje – apie apsėstuosius, velnio išvarymo patirtis, apie piktojo užpuolimus – taip pat Vatikane.
„Ir ar reikia bijoti velnio?“ – tai buvo dar vienas iš autoriaus klausimų popiežiui, kuris patikino, kad velnias visada siekia žmogus prapulties, tačiau jei yra malda, jo pastangos beviltiškos.
Pokalbis prasideda nuo pasakojimo apie vienos velnio apsėstos vienuolės liudijimą. Popiežius sakė, kad asmeniškai nesusipažinęs su šiuo atveju ir todėl negali jo įvertinti, tačiau patikino, kad tikrai gali suerzinti velnią, nes stengiasi sekti Viešpačiu ir daryti tai, ką sako Evangelija. O tai velnią erzina. „Jis aiškiai patenkintas, kai padarau kokią nuodėmę. Jis visada siekia žmogus prapulties, tačiau jei yra malda, jo pastangos bergždžios“, – sakė popiežius.
Paklaustas apie asmeninius susidūrimus su demonų apsėstaisiais, popiežius sakė, kad buvo keli atvejai Buenos Airėse, kai į jį – tuomet vietos arkivyskupą – kreipėsi žmonės, manę esą velnio apsėsti. Jis juos nukreipė pas du kunigus egzorcistus, kurie vėliau sakė jam, kad keli iš jų tikrai buvo velnio apsėdimo aukos, o kiti kentėjo nuo apsėdimo įsivaizdavimo, o tai yra visai kas kita, nes velnias nebuvo įsiskverbęs į jų kūną. Svarbu tai patikslinti, pažymėjo Pranciškus. Jis pripažino, kad popiežiaujant jam neteko daryti egzorcismų, bet jei reikėtų, kreiptųsi pagalbos į patyrusius egzorcistus.
Anot veikalo autoriaus, kai kurie žmonės yra sakę, kad Benediktas XVI patyrė velnio užpuolimus, kentėjo, tačiau atlaikė. Autorius priminė ir tai, kad 1972 m. popiežius šv. Paulius VI pasakė, kad šėtono dūmai įsiskverbė į Dievo šventyklą. Taigi klausimas: ar velnias gali veikti Vatikane ir puldinėti popiežių?
„Demonas tikrai bando užpuldinėti visus, neskiria, bet taiko ypač į turinčius daugiau atsakomybės Bažnyčioje ir visuomenėje. Jėzus irgi buvo gundomas. Atminkime ir apaštalo Petro atvejį, kai Jėzus jam pasakė „šalin, šėtone!“ Taip pat ir popiežius yra piktojo puldinėjamas. Esame žmonės ir jis visada bando užpulti. Tai skaudu, tačiau priešais maldą jis negali nieko“.
Komentuodamas Pauliaus VI pasisakymą, Pranciškus pripažino, jog tai tiesa, kad velnias gali įsiskverbti ir į Dievo šventyklą, kad pasėtų rauges ir vienus su kitais supriešintų. „Supriešinimas ir užpuolimas visada yra velnio darbas. Jis siekia apsėsti, kad sugadintų žmogaus širdį ir protą. Vienintelis išganymas yra sekti Kristaus nurodytu keliu“, – sakė popiežius.
Ar reikia bijoti velnio?
Popiežius patikino, kad yra labai pavojingų demonų, juos pavadino išprususiais velniais. Taip pat Jėzus apie juos kalba Luko evangelijoje: išvaroma piktoji dvasia klaidžioje dykvietėje, paskui neturėdama ką veikti, ilgisi sugrįžti į ten, iš kur buvo išvaryta, tačiau sugrįžta ne viena, o su kitais piktais demonais ir klastingai vėl ten pat apsigyvena.
„Siela, kuri nebesirūpina sąžinės apskaita, to nė nepastebi. Arba dėl dvasinio drungnumo juos įsileidžia. Supasaulėjęs dvasingumas visus šiuos dalykus pridengia. Nėra išeities: demonas naikina – tai per karus ir neteisingumus atvirai, tai mandagiai, labai diplomatiškai, kaip kad pasakojo Jėzus. Reikia atpažinimo“, – sakė popiežius Pranciškus.
