Antradienio rytą popiežius Leonas XIV paliko Alžyro sostinę ir atvyko į Anabos miestą – senąjį Hiponą, glaudžiai susijusį su šv. Augustinu (354–430). Šiuo apsilankymu jis įgyvendino savo troškimą sekti vieno svarbiausių Bažnyčios Tėvų pėdomis.
Popiežius pirmiausia aplankė archeologinę Hipono vietovę, kur išlikę senovės miesto ir ankstyvosios krikščionybės pėdsakai, o vizito pabaigoje padėjo gėlių. Vėliau jis nuvyko į Šv. Augustino baziliką ir šalia esančius Mažųjų vargšų seserų globos namus.
Šiuose namuose, kuriuose slaugoma apie 40 senelių – daugiausia musulmonų, – veikia ir koplyčia, ir nedidelė mečetė. Popiežius pabrėžė brolišką sugyvenimą:
„Ačiū už priėmimą šiuose namuose! Džiaugiuosi, nes čia gyvena Dievas – ten, kur yra meilė ir tarnystė, ten yra Dievas“, – dėkojo jis.
Vienas iš gyventojų liudijo: „Visi gerbia vieni kitus, atmosfera čia maloni, kupina tarpusavio pagalbos ir gerumo. Šis skirtumas mūsų neatskiria, bet padeda gyventi pagarbiai ir taikiai.“
Popiežius akcentavo tokių vietų reikšmę pasaulyje, kuriame daug smurto: „Manau, kad Viešpats, iš dangaus matydamas tokius namus, galvoja: Yra vilties!“
Jis taip pat pridūrė: „Karai, smurtas, neteisybė ir melas drasko Dievo širdį. Dievo širdis yra su mažais ir nuolankiais.“
„Karai, smurtas, neteisybė ir melas drasko Dievo širdį. Dievo širdis yra su mažais ir nuolankiais.“
Vėliau Leonas XIV susitiko su augustinų vienuoliais, o vakare Šv. Augustino bazilikoje aukojo Mišias vietos katalikų bendruomenei.
Homilijoje, remdamasis Jono evangelija, popiežius kvietė tikinčiuosius keisti gyvenimą: „Tai kvietimas, skirtas kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai, ieškantiems išgelbėjimo.“
Jis pabrėžė, kad Kristaus žodžiai nėra neįgyvendinami: „Mes galime atgimti iš aukštybių. Dievas mums siūlo šią galimybę.“
Popiežius ragino pasitikėti Dievo veikimu: „Kristus prašo mūsų atnaujinti visą savo egzistenciją ir suteikia mums jėgų tai padaryti.“
Kalbėdamas apie kančią, jis sakė: „Nesvarbu, kiek mus slegia skausmas ar nuodėmė, Nukryžiuotasis neša šią naštą kartu su mumis ir už mus.“
Jis taip pat pabrėžė tikėjimo vaisius: „Kiekvienas iš mūsų gali patirti naujo gyvenimo laisvę, kuri kyla iš tikėjimo Atpirkėju.“
Kreipdamasis į Alžyro krikščionis, popiežius ragino: „Būkite nuolankūs ir ištikimi Kristaus meilės ženklai. Liudykite Evangeliją paprastais darbais, nuoširdžiais santykiais ir kasdieniu dialogu.“
Apibendrindamas jis kvietė: „Būkite šios tradicijos tęsėjai, broliška meile liudydami atgimusiųjų iš aukštybių laisvę kaip pasaulio išgelbėjimo viltį.“
Kitas etapas – Kamerūnas
Balandžio 15-osios rytą prasidėjo Leono XIV kelionės Afrikos žemyne antrasis etapas: po privačiai aukotų Mišių nunciatūroje, po oficialios atsisveikinimo ceremonijos Alžyro sostinės oro uoste, kurioje dalyvavo krašto prezidentas Abdelmadjidas Tebboune’as, popiežius išvyko į Kamerūną, kurį nuo Alžyro skiria apie 4000 kilometrų – penkių valandų trukmės skrydis.
Ilgą laiką Kamerūnas buvo laikomas santykinai stabilia valstybe, tačiau pastaraisiais metais susiduria su dviem rimtomis krizėmis.
Viena jų – islamistinės grupuotės „Boko Haram“ išpuoliai, vykdomi nuo 2013 metų šiauriniuose regionuose prie Nigerijos sienos. Šie išpuoliai pareikalavo daug gyvybių ir sukėlė gyventojų migraciją.
Kita problema – nuo 2016 metų trunkantis konfliktas angliškai kalbančiuose regionuose, kurių gyventojai siekia didesnės autonomijos ar nepriklausomybės. Šis konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 6 tūkst. gyvybių.
Istorinės šio konflikto šaknys siekia kolonijinį laikotarpį, kai teritoriją valdė Vokietija, o vėliau – Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, palikusios skirtingas administracines, kalbines ir teisines sistemas.
Pasak anglakalbių regionų gyventojų, jie patiria diskriminaciją ir turi mažiau galimybių nei prancūzakalbė dauguma.
Popiežiaus vizito programa atspindi šią situaciją: jis lankysis sostinėje Jaundėje, ekonominiame centre Dualoje ir Bamendoje – svarbiausiame anglakalbių regiono mieste.
