Popiežius Pranciškus vėl prakalbo apie „labai skaudžius” jėzuitų pagrobimus septintajame dešimtmetyje Argentinoje, rašo CNA.
Jis apmąstė „gilias žaizdas”, kurias Argentinos diktatūra padarė dviem kunigams jėzuitams, valdžios pagrobtus ir kankintus septintajame dešimtmetyje, kai būsimasis pontifikas buvo Jėzaus Draugijos provincijolas Argentinoje.
„Tėvai Ferencas Jálicsas ir Orlando Yorio tarnavo darbininkų klasės rajone ir sunkiai dirbo. Jálicsas buvo mano dvasinis tėvas ir nuodėmklausys pirmaisiais ir antraisiais teologijos studijų metais”, – sakė pontifikas per balandžio 29 d. Budapešte vykusį susitikimą su Vengrijos jėzuitais, gegužės 9 d. pranešė jėzuitų leidžiamas žurnalas „La Civiltà Cattolica”.
1974 m. jie pradėjo gyventi Buenos Airių lūšnyne, kad galėtų geriau dalytis vargšų gyvenimu. 1976 m. gegužę, Argentinoje vykstant liūdnai pagarsėjusiam „purvinajam karui”, naujai įgaliojimus įgijusi karinė chunta juos pagrobė ir kankino.
„Kvartale, kuriame jie dirbo, veikė partizanų būrys. Tačiau abu jėzuitai su jais neturėjo nieko bendra: Jie buvo ganytojai, o ne politikai, – tęsė popiežius. – Jie buvo nekalti, kai pateko į nelaisvę. Kariuomenė nerado nieko, kuo galėtų juos apkaltinti, tačiau jiems teko devynis mėnesius praleisti kalėjime, kentėti grasinimus ir kankinimus. Paskui jie buvo paleisti, tačiau tokie dalykai palieka gilias žaizdas”.
Popiežiaus Pranciškaus žodžiai skiriasi nuo daugumos pranešimų, kuriuose teigiama, kad kalinimas truko penkis mėnesius.
Po pagrobimo tuometinis tėvas Jorge Mario Bergoglio (Chorchė Marijus Bergoljas), kaip jėzuitų provincijolas, stengėsi išlaisvinti abu kunigus ir net paprašė karinės chuntos vadovo Jorge Rafaelio Videla (Chorchė Rafaelis Videla) įsikišti. Tačiau pasklido gandai, kad pats Bergoglio pasmerkė kunigus režimui – gandai, kuriais abu kunigai patikės.
Jorio, kuris po pagrobimo taip ir negrįžo pas jėzuitus, iki pat savo mirties 2000 m. tikėjo, kad už pagrobimą atsakingas Bergoglio. Tačiau 2013 m. kovo mėn. pareiškime Jálicsas pateisino pastarąjį. Jėzuitas sakė, kad nors kadaise tikėjo, jog jo pagrobimą 1976 m. lėmė tuometinio tėvo Bergoglio pasmerkimas, po daugelio metų suprato, kad šis įsitikinimas buvo klaidingas.
„Tokie yra faktai: nei aš, nei Orlando Yorio nebuvome pasmerkti tėvo Bergoglio”, – netrukus po Pranciškaus išrinkimo popiežiumi sakė Jálics.
Klausimas apie Budapešte gimusį tėvą Jálicsą kilo per pirmąjį popiežiaus jėzuito apaštališkąjį vizitą Vengrijoje. Tai buvo vienas iš 150 klausimų, kuriuos Vengrijos jėzuitai surinko iš visuomenės. Kai kurie klausimai buvo aptarti viešuose renginiuose, o kai kurie – diskusijoje su Vengrijos jėzuitais.
Kalbėdamas Vengrijos jėzuitams, popiežius Pranciškus papasakojo apie savo bendravimą su Jálicu po jo išlaisvinimo.
„Jálicsas iš karto atvyko pas mane ir mes pasikalbėjome. Patariau jam vykti pas motiną į Jungtines Valstijas”, – sakė pontifikas.
Vos per dvejus metus chunta nužudė daugiau kaip 30 tūkst. žmonių. Tarp žuvusiųjų buvo ir kairiųjų partizanų kovotojų, ir nekaltų civilių.
Padėtis Argentinoje buvo „tikrai pernelyg paini ir neaiški, – sakė popiežius Pranciškus 32 jėzuitams, susirinkusiems Budapešto apaštališkojoje nunciatūroje. – Tada atsirado legenda, kad aš juos perdaviau į kalėjimą”.
Daugiau pasakojimų apie šį laikotarpį, sakė pontifikas, galima rasti Argentinos katalikų vyskupų neseniai išleistuose dviejuose tomuose iš planuojamos trijų tomų serijos. Juose bus „visi dokumentai, susiję su tuo, kas įvyko tarp Bažnyčios ir kariuomenės”.
„Ten rasite viską”, – sakė jis.
Kai kariuomenė įkalino du kunigus, pasak popiežiaus, situacija buvo „gluminanti” ir „visiškai nebuvo aišku, ką reikėtų daryti”.
