Popiežius Pranciškus sekmadienį pradėjo savo vizitą Graikijos Lesbo saloje esančioje migrantų stovykloje, siekdamas atkreipti dėmesį į pabėgėlių problemas ir paraginti juos integruoti Europoje tuo metu, kai stiprėja prieš migrantus nukreiptos nuotaikos.
Popiežius lankosi laikinoje Mavrovunio stovykloje, pakeitusioje didžiulę Morijos stovyklą, kurioje popiežius lankėsi 2016 metais.
Salos rytiniame pakraštyje prie Mitilėnės miesto yra įkurtas „priėmimo ir tapatybės nustatymo centras“, kuriame apgyvendinami per Turkiją į Europą bandantys patekti pabėgėliai. Jau prieš penkerius metus, 2016 m. rugsėjo mėnesį, popiežius, kartu su Konstantinopolio patriarchu ir Atėnų ortodoksų vyskupu, buvo atvykęs į Lesbo salą ir susitiko su joje apgyvendintais pabėgėliais. Tos stovyklos, kurią popiežius lankė, jau nebėra. Ją 2020 m. sunaikino gaisras. Dabar pabėgėliai gyvena naujoje ir, sakoma, žmoniškiau įrengtoje stovykloje.
Šį kartą į Lesbo salą kartu su popiežiumi atvyko Graikijos prezidentė. Sekmadienio ryto susitikime dalyvavo du šimtai pabėgėlių. Popiežius Pranciškus pirmiausia priminė apsilankymo prieš penkerius metu įsimintus patriarcho Baltramiejaus žodžius, kad migrantų bijo tik tie, kurie nėra pažvelgę jiems į akis, kurie nėra matę jų vaikų, kurie nesupranta, kad migracija yra ne tik Artimųjų Rytų ir Afrikos, ne tik Graikijos ir Europos, bet viso pasaulio problema.
tai yra pasaulinė problema, humanitarinė krizė, kuri paliečia visus.
„Taip, tai yra pasaulinė problema, humanitarinė krizė, kuri paliečia visus“, – sakė Pranciškus. Pandemija parodė, kad visi kartu viena valtimi plaukiame per audringą jūrą, kad mus visus slegia ta pati baimė, supratome, kad svarbias problemas reikia spręsti kartu, nes vienašališki daliniai sprendimai nieko neišsprendžia.
Popiežius pastebėjo, kad netrūksta pasiryžimo spręsti kai kurias pasaulinio masto problemas, paminėjo vakcinaciją nuo COVID-19 ir tarptautines iniciatyvas gamtosaugos sferoje. Tačiau tuo pat metu konstatuojame, kad suderintas atsakas į migracijos iššūkį siaubingai vėluoja. O tai reiškia, kad žūsta žmonės. Rizikuojame visos žmonijos ateitimi, nes ateitis nebus taiki, kol bus atstumiami silpniausieji.
Kai vargstantieji atmetami, atmetama ir taika
„Kai vargstantieji atmetami, atmetama ir taika“, – tęsė Pranciškus. „Istorija mus moko, kad uždarumas ir nacionalizmas sukelia katastrofiškų pasekmių“.
Popiežius priminė Bažnyčios poziciją, išsakytą Vatikano II Susirinkimo mokyme: „Taikai kurti visiškai būtinas tvirtas noras gerbti kitus žmones ir tautas bei jų orumą ir uolus broliškumo ugdymas“ (Gaudium et spes, 78). Iliuzija manyti, kad išsaugosime savo ramybę, gindamiesi nuo silpniausiųjų, kurie beldžiasi į mūsų duris. Ateitis mus dar labiau suartins. Norint užtikrinti sau ateitį reikia ne vienašališkų veiksmų, o plataus masto politikos. „Istorija mus moko, bet mes to dar neišmokome“, – sakė popiežius.
„Šį sekmadienį meldžiu Dievą, kad pažadintų mus iš abejingumo kenčiantiesiems, kad mus supurtytų ir išvaduotų iš individualizmo, kad pabudintų širdis, kurčias kitų poreikiams. Taip pat meldžiu žmones, visus žmones: įveikime baimės paralyžių, abejingumą, kuris žudo, cinišką nesidomėjimą, kuris, mūvėdamas aksomines pirštines, pasmerkia mirčiai tuos, kurie yra atsidūrę paribiuose.“
Pasak Pranciškaus, pabėgėlių ir migrantų likimas, jų žmogaus teisių ir orumo apsaugojimas, – tai visų pirma iššūkis Europai. „Liūdna girdėti pasiūlymus, kad europinės lėšos būtų skiriamos sienoms statyti. Žinoma, galima suprasti žmonių baimę ir nesaugumą, sunkumus ir pavojus, taip pat nuovargį ir nusivylimą, kurį dar labiau sustiprino pandemija ir ekonominė krizė, tačiau reikia įsisąmoninti, kad problemas gali išspręsti tik žmonių sambūvio ugdymas, o ne tvorų statymas.“
Kai žmonių gyvybėms gresia pavojus, kai gresia pavojus žmogaus orumui, valstybių sienos tampa nesvarbios.
Popiežius pacitavo nacių lagerių siaubą patyrusio Elie Wieselio žodžius, pasakytus atsiimant Nobelio taikos premiją: „Kai žmonių gyvybėms gresia pavojus, kai gresia pavojus žmogaus orumui, valstybių sienos tampa nesvarbios“.
Sprendžiant migracijos problemą reikia užimti ne vieną ar kitą ideologinę poziciją, bet konkrečiai pažvelgti į tikrovę, reikia sustoti, praplėsti žvilgsnį ir pasinerti į tikras daugybės žmonių problemas. Reikia šalinti priežastis, o ne vargstančius žmones, kurie, dažnai naudojami politinei propagandai, moka už pasekmes.
Neįmanoma pašalinti problemos, sprendžiant tik jos sukeltas avarines situacijas. Reikia imtis suderintų veiksmų. Epochiniams iššūkiams reikalinga labai plati vizija. Popiežius prašė viską pradėti nuo žvilgsnio į vaikų veidus. „Raskime drąsos gėdytis prieš juos. Jie yra nekalti. Jie yra mūsų ateitis. Jie kreipiasi į mūsų sąžines ir klausia: „Kokį pasaulį norite mums palikti?“
Susitikimas Lesbo salos pabėgėlių stovykloje baigėsi visų kartu kalbėta „Viešpaties angelo“ malda. Popiežius kreipėsi į Dievo Motiną, prašydamas atverti mums akis, kad jos matytų mūsų brolių ir seserų kančias. „Marija nuskubėjo padėti savo giminaitei Ezbietai, kuri buvo nėščia. Kiek daug nėščių motinų, nešiojančių įsčiose gyvybę, skubėdamos kelionėje rado mirtį! Tegul Dievo Motina padeda mums turėti motinišką žvilgsnį, žmonėse matyti Dievo vaikus, seseris ir brolius, kuriuos reikia priimti, saugoti, skatinti ir integruoti“, – meldė Pranciškus.
Antrąją vizito Graikijoje dieną pontifikas atvyko nedidelei grupei, daugiausia prieglobsčio prašytojų vaikų, stovint už metalinių barjerų. Vienas žmogus sušuko „mes tave mylime“ ir tai popiežių paskatino meiliai pasisveikinti su vaikais.
Popiežiaus vizitas Lesbo saloje bus trumpesnis už ankstesnįjį, sakė pareigūnai, nes sekmadienį jis grįš į Atėnus, kur laikys Mišias maždaug pustrečio tūkstančio žmonių.
Lesbo saloje pontifikas pasakys „Viešpaties angelo“ maldą vienoje stovyklos palapinėje, dalyvaujant Graikijos prezidentei Katerinai Sakelaropulu (Sakellaropoulou), Europos Komisijos vicepirmininkui Margaričiui Schinui (Margaritis Schinas) ir Graikijos migracijos ministrui Nočiui Mitarakiui (Notis Mitarachi).
„Jo vizitas yra tikra palaima“, – sakė prieglobsčio prašytoja iš Kongo Rosette Leo (Rosetė Leo), laikanti dviejų mėnesių kūdikį.
Civilizacijos žlugimas
Migrantų apleidimą pontifikas pavadino „civilizacijos žlugimu“.
„Europoje esama žmonių, kurie į šią problemą ir toliau žiūri kaip į reikalą, kuris jų neliečia“, – sakė popiežius laikinoje Mavrovunio stovykloje.
Europoje esama žmonių, kurie į šią problemą ir toliau žiūri kaip į reikalą, kuris jų neliečia.
Šioje stovykloje, pakeitusioje didžiulę Morijos stovyklą, kurioje popiežius lankėsi 2016 metais, gyvena beveik 2 200 prieglobsčio prašytojų.
Antrąją vizito Graikijoje dieną pontifikas atvyko nedidelei grupei, daugiausia prieglobsčio prašytojų vaikų, stovint už metalinių barjerų. Vienas žmogus sušuko „mes tave mylime“ ir tai popiežių paskatino meiliai pasisveikinti su vaikais.
Popiežiaus vizitas Lesbo saloje bus trumpesnis už ankstesnįjį, sakė pareigūnai, nes sekmadienį jis grįš į Atėnus, kur laikys Mišias maždaug pustrečio tūkstančio žmonių.
popiežiaus vizitas yra tikra palaima.
Lesbo saloje pontifikas pasakys „Viešpaties angelo“ maldą vienoje stovyklos palapinėje, dalyvaujant Graikijos prezidentei Katerinai Sakelaropulu (Sakellaropoulou), Europos Komisijos vicepirmininkui Margaričiui Schinui (Margaritis Schinas) ir Graikijos migracijos ministrui Nočiui Mitarakiui (Notis Mitarachi).
„Jo vizitas yra tikra palaima, – agentūrai AFP sakė prieglobsčio prašytoja iš Kongo Rosette Leo (Rosetė Leo), laikanti dviejų mėnesių kūdikį. – Jis turi galią, turi įtakos žmonėms, kad jie į pabėgėlius žiūrėtų kitaip.“
„Siaubinga šiuolaikinė Odisėja“
Pranciškus jau ilgą laiką palaiko pabėgėlius, o šeštadienį sakydamas kalbą Graikijos pareigūnams juos pavadino „siaubingos šiuolaikinės Odisėjos veikėjais“. Taip jis sakė per pirmąjį savo vizitą Atėnuose per 20 metų.
Prieš popiežiaus vizitą stovykloje Lesbo saloje gyvenantis 31 metų kamerūnietis Christianas Tango (Kristianas Tango) sakė besitikįs, kad popiežius „perduos visam pasauliui pabėgėlių balsą“.
Kaip ir kitiems stovyklos gyventojams, šiam vyrui iš stovyklos leidžiama išeiti tik kartą per savaitę. Tačiau sekmadienį jam bus leista pasikalbėti su popiežiumi.
Mavrovunio palapinių stovykla buvo skubiai pastatyta po to, kai pernai buvo sudeginta Morijos stovykla, tuomet didžiausia Europoje.
Graikijos tarnybos dėl to kaltina jaunų afganistaniečių grupę. Prieš popiežiaus vizitą stovykloje buvo smarkiai sustiprintas saugumas, atsiųsta 850 policijos pareigūnų.
Graikijos pareigūnai neatmeta galimybės, kad pontifikas po šio vizito su savimi į Italiją išskraidins ir keletą migrantų. Po savo vizito Lesbo saloje 2016 metais jis išsivežė 12 Sirijos pabėgėlių.
ES „skaldo egoizmas“
Šeštadienį pradėdamas istorinį vizitą Graikijoje Pranciškus sakė, kad dėl Europos Sąjungos nacionalistinio susiskaldymo trūksta koordinacijos sprendžiant migracijos klausimą.
Pasak popiežiaus, Europos bendrija „toliau delsia“ ir „kartais atrodo užblokuota ir nekoordinuojanti“ veiksmų, nors turėtų būti „solidarumo variklis“ migracijos klausimu.
„Šiandien, ir ne tik Europoje, mes stebime nutolimą nuo demokratijos“, – sakė jis ir perspėjo dėl populizmo pateikiamų „lengvų atsakymų“.
Mavrovunio stovykloje šiuo metu gyvena 2 193 žmonės, jos pajėgumas yra 8000 žmonių, šią savaitę valstybinei televizijai ERT sakė jos vadovo pavaduotojas Dimitris Vafeas.
Visi gyvena konteineriuose geromis sąlygomis. Prieglobsčio procedūros yra smarkiai patobulintos.
„Visi gyvena konteineriuose geromis sąlygomis. Prieglobsčio procedūros yra smarkiai patobulintos, niekas stovykloje nepraleidžia ilgiau nei tris ar keturis mėnesius, išskyrus išskirtinius atvejus“, – sakė jis.
Šiuo metu Graikijos salose ES lėšomis yra statomos „uždaros“ stovyklos, aptvertos spygliuota viela, su stebėjimo kameromis, rentgeno skeneriais ir magnetiniais vartais, kurie uždaromi nakčiai. Trys tokios stovyklos jau atidarytos Samo, Lero ir Koso salose, o ateinančiais metais dar dvi turėtų būti atidarytos Lesbo bei Chijo salose.
Kai migrantams suteikiamas prieglobstis, jie nebegali likti stovyklose. Tačiau daugeliui sunku susirasti gyvenamąją vietą ar darbą, o tai sulaukia nevyriausybinių organizacijų ir pagalbos agentūrų kritikos.
Šios grupės taip pat kelia klausimų dėl naujų stovyklų ir teigia, kad žmonių judėjimas neturėtų būti ribojamas.
Graikijoje veikiančios 36 grupės šią savaitę nusiuntė Pranciškui laišką, kuriame papasakojo apie stovyklose žmonių patiriamus sunkumus ir paprašė pagalbos stabdant neteisėtus migrantų apgręžimus, kuriuos esą vykdo graikų pasieniečiai.
Graikija savo ruožtu tai griežtai neigia ir sako, kad pakrančių apsauga jūroje gelbėja žmonių gyvybes.
