Tęsdamas šv. Juozapui skirtą katechezių ciklą šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie Juozapo sapnus.
Biblijoje, kaip ir senovės tautų kultūrose, sapnai buvo laikomi priemone, kuria Dievas apreiškia save, sakė Pranciškus. Sapnas simbolizuoja kiekvieno iš mūsų dvasinį gyvenimą – tą vidinę erdvę, kurią kiekvienas iš mūsų yra pašauktas puoselėti ir saugoti. Tačiau, pridūrė popiežius, turime atsiminti, kad kiekviename iš mūsų skamba ne tik Dievo balsas, bet ir daug kitų balsų – mūsų baimių balsai, mūsų praeities patirčių balsai, mūsų vilčių balsai, taip pat piktojo balsas, kuris nori mus apgauti ir suklaidinti.
Todėl svarbu atpažinti Dievo balsą tarp kitų balsų. Kaip tik šia prasme, pasak Pranciškaus, labai svarbus yra Juozapo pavyzdys. Jis moka išsaugoti vidinę ramybę ir, kas svarbiausia, atpažinti Dievo žodį ir pagal jį priimti teisingus sprendimus.
Sapnas simbolizuoja kiekvieno iš mūsų dvasinį gyvenimą – tą vidinę erdvę, kurią kiekvienas iš mūsų yra pašauktas puoselėti ir saugoti.
Popiežius katechezėje paminėjo keturis Juozapo sapnus, apie kuriuos kalba evangelistas Matas. Pirmajame sapne (plg. Mt 1, 18–25) angelas padeda Juozapui išspręsti dramą, kuri jį ištinka sužinojus apie Marijos nėštumą: „Nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.
Juozapas tuoj pat padarė tai, ką angelas jam liepė. Gyvenime dažnai patenkame į situacijas, kurių nesuprantame ir iš kurių, atrodo, nėra išeities, kalbėjo Pranciškus. Tačiau kaip tik tokiomis akimirkomis turime melstis, tai yra leisti Viešpačiui, kad jis mums parodytų, kaip teisingai elgtis. Atsiminkime, kad jei Viešpats siunčia žmogui išmėginimą, jis kartu duoda ir jėgų ištverti.
Atsiminkime, kad jei Viešpats siunčia žmogui išmėginimą, jis kartu duoda ir jėgų ištverti.
Antrajame evangelisto minimame sapne Juozapas įspėjamas apie pavojų kūdikio Jėzaus gyvybei. „Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti“ (Mt 2, 13).
Juozapas nedvejodamas pakluso: „Atsikėlęs nakčia, Juozapas pasiėmė kūdikį ir motiną ir pasitraukė į Egiptą. Ten jis prabuvo iki Erodo mirties“ (14–15). Gyvenime visi susiduriame su pavojais, kurie kelia grėsmę mūsų pačių ar mūsų mylimų žmonių egzistencijai. Tokiose situacijose melstis reiškia klausytis balso, kuris gali suteikti mums tokios pat drąsos kaip Juozapui, kad galėtume pakelti sunkumus.
Egipte Juozapas sulaukė Dievo ženklo, kad gali grįžti namo – tai ir yra trečiasis sapnas. Angelas jam apreiškė, kad tas, kurie norėjo nužudyti kūdikį, yra miręs, ir liepė su Marija ir Jėzumi grįžti į tėvynę (plg. Mt 2, 19–20). Tačiau kelionės metu Juozapas sužinojo, kad Judėjos valdovas yra Erdo sūnus Archelajas. Į jo baimę Viešpats atsiliepė ketvirtuoju apreiškimu. Įspėtas sapne, Juozapas su Marija ir Jėzumi nukeliavo į Galilėją ir apsigyveno Nazarete (22–23).
melstis reiškia klausytis balso, kuris gali suteikti mums tokios pat drąsos kaip juozapui, kad galėtume pakelti sunkumus.
Baimė taip pat yra gyvenimo dalis ir jai įveikti taip pat reikia maldos. Dievas nežada mums, kad niekada nebijosime, tačiau su jo pagalba baimė nenulems mūsų sprendimų.
„Šią akimirką galvoju apie daugybę žmonių, kuriuos slegia gyvenimo našta ir kurie nebegali nei tikėti, nei melstis. Tegul šventasis Juozapas padeda jiems atsiverti dialogui su Dievu, rasti šviesos, stiprybės ir ramybės“, – sakė Pranciškus ir katechezę baigė malda:
„Šventasis Juozapai, mokyk mus branginti vidinį gyvenimą, kuriame Dievas mums apsireiškia ir mus gelbsti. Pašalink mintį, kad neverta melstis; padėk kiekvienam iš mūsų daryti tai, ką Viešpats mums liepia. Tegul mūsų samprotavimus apšviečia Dvasios šviesa, mūsų širdis tepadrąsina jos galia, o mūsų baimes teišsklaido Dievo gailestingumas.“
