Popiežius Pranciškus sekmadienį užbaigė džiūgaujančių minių ir geros nuotaikos lydimą vienos dienos kelionę į Korsiką, katalikų tikėjimo tvirtovę.
Pasak vietos pareigūnų, maždaug 9 tūkst. žmonių dalyvavo jo mišiose ir dar tiek pat stebėjo jas milžiniškuose ekranuose.
Tai buvo pirmoji kurio nors pontifiko kelionė į Prancūzijos Viduržemio jūros salą.
Ceremonija buvo svarbiausias momentas vizito, per kurį Pranciškus pasisakė tokiais klausimais kaip Prancūzijos sekuliarizmas ir krizė Artimuosiuose Rytuose.
„Viskas susimaišė: iškilmingumas, nuoširdumas, emocijos“, – sakė Fabienne Mazza (Fabien Maca), viena iš 300 mišiose dalyvavusių choristų.
„Dėl jo buvimo čia valdyti savo emocijas tampa sunku“, – pridūrė ji.
Pranciškus pontifiko lėktuvu į salą atskrido sekmadienio rytą.
Popiežius važiavo pilnutėlėmis Ajačo gatvėmis, laimino vaikus, 108 metų senolę ir net picą, kurią ištiesė restorano savininkas.
Iš minios žmonės šaukė „Tegyvuoja popiežius“ korsikiečių kalba.
Pranciškus, rodėsi, buvo geros nuotaikos ir nuoširdžiai šypsojosi, nepaisant to, kad ant jo veido vis dar matėsi mėlynė, atsiradusi prieš kelias dienas nukritus.
„Magiškas momentas“
Vietos pareigūnai teigė, jog apie 12 tūkst. žmonių išėjo į gatves pasitikti popiežiaus.
„Tai – ypatinga, aš sujaudinta, tai magiškas momentas, unikali galimybė“, – vienoje iš Pranciškaus pirmųjų stotelių Korsikos sostinės Ajačo katedroje sakė Solene Pianacci (Solenė Pianači), 44 metų mokyklos direktorė.
87 metų pontifiko pirmas sustojimas buvo skirtas baigiamajai kalbai Viduržemio regiono kongrese religijos klausimais.
Ten jis ragino siekti „sekuliarizmo, kuris nėra statiškas ir įtvirtintas, bet kintantis ir dinamiškas“, taip paliesdamas Prancūzijai jautrią temą.
Griežtas valstybinis sekuliarizmas iš pradžių buvo įvestas siekiant apriboti Bažnyčios įtaką viešajam gyvenimui, tačiau dabar jis dažniau nukreiptas prieš islamo simbolius, pavyzdžiui, musulmonišką galvos apdangalą arba hidžabą.
Vėliau Pranciškus paragino siekti taikos visuose Artimuosiuose Rytuose, taip pat meldė taikos „Ukrainos ir Rusijos žmonėms“.
Jis meldėsi už nuo ciklono nukentėjusią Prancūzijos teritoriją Majotą Indijos vandenyne, kur, pasak vieno aukšto rango pareigūno, žuvusiųjų skaičius sieks šimtus, o gal net ir daugiau.
Susitikimas su E. Macronu
Ajačas buvo pilnas pontifikato spalvų – geltonos ir baltos – dekoracijų, o automobiliai buvo išvyti iš centrinių gatvių. Apie 2 tūkst. policijos pareigūnų buvo pasitelkta siekiant užtikrinti saugumą.
Pranciškaus trumpa kelionė įvyko vos už savaitės nuo to, kai po penkerių metų rekonstrukcijos po niokojančio gaisro atidaryta Dievo Motinos katedra Paryžiuje. Atidaryme dalyvavo įvairių pasaulio šalių vadovai kaip Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Volodymyras Zelenskis, bet Pranciškaus tarp svečių nebuvo.
Tačiau su kelione į Korsiką jis sutiko, o ją kuravo populiarus, gudriai medijas išnaudojantis salos kardinolas, 56 metų Francois-Xavier Bustillo (Francua Ksavjė Bustilas).
Apsivilkęs rožinės spalvos drabužį, tradicišką trečiajam advento sekmadieniui, Pranciškus per mišias padėkojo F.-X. Bustillo už „visą šią dieną, kai (aš) pasijutau tarsi namie“.
šis vizitas buvo tikra palaima Korsika.
Kardinolas atsakė, kad šis vizitas buvo tikra palaima Korsikai. Pasak vietos Bažnyčios, apie 90 proc. iš 350 tūkst. salos gyventojų yra katalikai.
Po mišių paskutinis reikalas Pranciškaus darbotvarkėje buvo susitikimas su prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) oro uoste, prieš pat popiežiui išskrendant.
E. Macronas jam įteikė knygą apie Dievo Motinos katedros atstatymą, pranešė naujienų kanalas BFM. Po 40 minučių trukusio susitikimo su Prancūzijos prezidentu Pranciškus išskrido iš Ajačo.
Tai buvo trečia popiežiaus kelionė į Prancūziją po vizito Strasbūre 2014-aisiais bei Viduržemio jūros uostamiestyje Marselyje pernai. Vis dėlto, nė viena iš šių kelionių nebuvo oficialus valstybinis vizitas.
Kai kas tai vertino kaip ženklą, kad jis nepritaria Prancūzijos politikos pokyčiams, šaliai jo pontifikato metu nukrypus nuo Bažnyčios doktrinos, įskaitant tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimą bei viešus debatus apie eutanaziją.
Jo gynėjai pabrėžia, kad popiežius, besirūpinantis pasaulio atstumtaisiais, vengia sostinių ir prabangių priėmimų.
„Skaldymui“ – ne
Vizitas Korsikoje buvo 47 jo užsienio kelionė nuo jo išrinkimo 2013-aisiais ir trečioji šiais metais. Kelios iš jų buvo aplink Viduržemio jūrą, nuo Graikijos Lesbo salos iki Maltos ir Sicilijos.
Tačiau tai pirmas popiežiaus vizitas į Korsiką – Prancūzijos regioną, turintį savitą tapatybę ir aršų nepriklausomybės judėjimą.
Savo pasisakymais sekmadienį ryte Pranciškus perspėjo nepasiduoti religinių jausmų „išnaudojimui grupių, kurios siekia savęs išaukštinimo kurstydamos polemiką, siauras pažiūras, susiskaldymą ir išskirtines nuostatas“.
Tokią žinią popiežius transliuoja naujam kraštutinių dešiniųjų Korsikos nacionalistų judėjimui „Mossa Palatina“ vykdant kampaniją, kuria siekiama „dar kartą patvirtinti katalikybės viršenybę“ ir užtikrinti, kad „Korsika niekada netaptų dar viena Lampedūza“ – Italijos sala, kurioje išsilaipino daug migrantų, tikėdamiesi pasiekti Europą.
Pats popiežius jau seniai pasisako už migrantų priėmimą.
