Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitė savo antrąjį metinį pranešimą. Savo kalboje prezidentas gvildeno pandemijos keliamus iššūkius, kvietė praplėsti pilietines Lietuvos žmonių galias, peržvelgė santykių su kaimynais dinamiką, akcentavo švietimo svarbą. Laikmetis.lt paprašė politikų (tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos) pakomentuoti G. Nausėdos kalbą.
Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Paulius Saudargas mano, kad „Prezidentas ir gyrė, ir kritikavo. Kalbant apie tendencingus naratyvus išskirčiau du: tolesnis „gerovės valstybės“ kūrimo poreikio naratyvas, bei naujas „valdžios – žmonių“ tam tikros takoskyros naratyvas. Prezidento kalba yra postpandeminė. Tarsi ženklinanti dviejų visiškai skirtingų etapų ribą.“
„Pranešimo pradžioje pabrėžtas svarbus šeimos vaidmuo. Daug dėmesio skirta per pandeminį karantiną tik dar labiau išryškėjusioms problemoms švietimo srityje ir socialinės atskirties, nelygybės žaizdoms. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad Seime svarstomas jo inicijuotas NPD didinimo įstatymas, paragino jį priimti, priminęs, kad netiesos jausmas valstybėje palaukti negali,“ – dalijosi įspūdžiais P. Saudargas.
Valdančiųjų atstovas džiaugėsi, kad Prezidentas pagyrė valdžios veiksmus socialinėje srityje ir socialinės atskirties mažinime, tai ir socialinės garantijos ligos ir vaikų priežiūros atvejais, vienkartinės išmokos senjorams ir vaistų priemokos jiems, prastovų subsidijos, vienkartinės išmokos vaikams, išaugusi senatvės pensija.
Taip pat P. Saudargas pastebėjo, kad buvo įgelta neatsakingam verslui, o apskritai pranešimo pirmojoje dalyje Prezidentas labai daug dėmesio skyrė „Gerovės valstybės“ kontekstui, socialiniams klausimams, senjorų, neįgaliųjų problemoms. Prezidentas gana kritiškai įvertino vyriausybės lyderystę, pandemijos valdymo kontekste, nurodydamas, kad nemažai lyderystės „iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą“.
„Šių metų Respublikos Prezidento metinis pranešimas buvo Tautos prezidento kalba. Manau, jis turėtų nuraminti visus, kurie abejojo, ar per du metus Prezidentas tapo politiku. Man tokių abejonių nekilo, nes Prezidentas aiškiai įvardijo savo politines nuostatas, pateikė konkrečius valstybės raidos pasiūlymus ir išlaikė valstybės vadovo orumą, objektyvumą ir kvietimą telktis,“ – teigė opozicinės Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys.
Be kita ko, valstiečių atstovas pastebėjo: „G. Nausėda aiškiai parodė, kad jam svarbios ne politinės partijos, ne elitas, o Lietuvos žmonės. Jis tapo pirmuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu, iš kurio aiškiai išgirdome subsidiarumo principus: duoti žmonėms daugiau galios priimti politinius sprendimus, pagaliau grąžinti skolą savivaldai ir įgalinti ją. Dar kartą primindamas savo „Gerovės valstybės“ idėją, jis aiškiai davė suprasti, kad buvo, yra ir tvirtai bus silpnesniųjų pusėje: gaunančiųjų mažesnes pajamas, senjorų, neįgaliųjų. O lyderiaujančius, sėkminguosius, pakvietė naudotis inovacijomis, kurti Žaliąją Lietuvą ir nusivilkti „pigios darbo jėgos marškinėlius.“
G. Surplys pasidžiaugė, kad kaip sąžiningas politikas, Prezidentas išreiškė labai aiškią poziciją dėl visų Lietuvos politinių aktualijų. „Atiduodamas pagarbą šeimoms, jis pripažino, kad yra už teisinį partnerystės sureguliavimą, tačiau neleis „išplauti Konstitucijos 38 straipsnio”. Vertinu tai, kad Prezidentas nepasidavė pagundai diskutuoti „smėlio dėžės“ temomis apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos vadovų taryboje. Taip Prezidentas parodė valstybės vadovo orumą,“ – baigė savo pastabas G. Surplys.
