Lampedūzos saloje, kuri šiuo metu yra tiesiog sausakimša migrantų, nepaisant Mario Draghi vyriausybės pastangų greitai evakuoti atvykėlius į Siciliją arba žemyninę dalį, prieš kelias dienas buvo sumuštas naujas rekordas – per vieną dieną čia atplaukė net 32 migrantų laivai.
Ankstesnis rekordas buvo 29. Lampedūza, taip pat Sicilija ir Kalabrija yra migrantų, plaukiančių į kitą krantą, dažniausiai iš Tuniso ar Alžyro, mažomis ir vidutinio dydžio valtimis tikslas.
Lampedūzoje, kur priėmimo centras skirtas 350 migrantų, praėjusią savaitę vienu metu jų buvo daugiau kaip 1 700. Vien ketvirtadienį atvyko 283, o Italijos karinis jūrų laivynas 200 jų evakavo į Pozzallo miestą Sicilijoje.
Ketvirtąjį liepos savaitgalį vos per dvi dienas jūroje pastebėta beveik 3 000 migrantų, Europos agentūra „Frontex” pavadino jį vienu „judriausių savaitgalių nuo 2015 m.” buvo teigiama, kad migrantus išgelbėjo patruliniai laivai ir civiliniai laivai”.
Prancūzijos ir Šveicarijos nevyriausybinės organizacijos „Gydytojai be sienų” laivas „Geo Barents” ketvirtadienį vis dar buvo prie Libijos krantų, o jame jau buvo 596 „kandidatai“ į Europą. Dar 387 buvo laive „Ocean Viking”, priklausančiame prancūzų NVO „SOS Méditerranée”, kurią finansuoja kairiųjų valdomos Prancūzijos savivaldybės, pavyzdžiui, Paryžiaus miestas, nors Prancūzijos sostinę ir jos priemiesčius jau dabar slegia šimtai tūkstančių nelegalių imigrantų. Vokietijos nevyriausybinės organizacijos „Sea-Watch” laivas „Sea Watch 3″ savo ruožtu laukė prie Italijos krantų, kad galėtų išlaipinti 438 nelegalus.
Prancūzijos ir Šveicarijos nevyriausybinės organizacijos „Gydytojai be sienų” laivas „Geo Barents” ketvirtadienį vis dar buvo prie Libijos krantų, o jame jau buvo 596 „kandidatai“ į Europą
Nuo sausio 1 d. iki liepos 22 d., prieš naująją imigracijos bangą, kuri prasidėjo prieš savaitę, į Italiją jūra jau atvyko 34 013 nelegalių imigrantų, palyginti su 25 552 per tą patį laikotarpį 2021 m. ir 10 903 prieš metus.
Nors kairioji spauda iškart apkaltino Vladimiro Putino Rusiją, kad ji stovi už naujos migracijos bangos, iš tikrųjų vidaus reikalų ministrė Luciana Lamorgese, pareigas Italijoje einanti nuo 2019 m. rugsėjo, nuo pat atvykimo į postą, priešingai nei jos pirmtakas Matteo Salvini, praktikuoja atvirų uostų politiką.
Afrikos ir Azijos gyventojai tai puikiai žino, ir dauguma šių imigrantų nėra iš karo zonų, nes nuo sausio 1 d. iki liepos 22 d. trys pagrindinės tautybės buvo tunisiečiai (6209), egiptiečiai (5991) ir bangladešiečiai (5860).
Italija taip pat vis dar moka kainą už antrosios Conte vyriausybės priimtą sprendimą 2020 m. gegužės mėn. masiškai įteisinti nelegalų statusą. Šio sprendimo reikalavo tuometinė žemės ūkio ministrė Teresa Bellanova (dabar infrastruktūros ir darnaus judumo ministrė), siekdama kompensuoti darbuotojų iš Rytų Europos trūkumą dėl sienų uždarymo Covid-19 pandemijos metu.
Tokių priemonių paskelbimas visada sukelia didžiulį domino efektą, nes suteikia vilties ateityje legalizuotis tiems, kurie kituose žemynuose svajoja emigruoti į Europą.
Lamorgese tuo metu jau buvo vidaus reikalų ministrė ir šiai priemonei neprieštaravo. Iš tikrųjų ji pasisakė už finansines sankcijas Vyšegrado šalims už tai, kad jos atsisako priimti nelegalius imigrantus, o nuo tada, kai tapo vidaus reikalų ministre, ji agituoja už atvirų uostų politiką ir nelegalių imigrantų pasidalinimą tarp šalių.
Matydamas, kad „Lyga”, kuriai jis vadovauja, apklausose žlunga, o dešinioji partija „Fratelli d’Italia”, kuri 2021 m. vasarį atsisakė prisijungti prie M. Draghi vyriausybės didžiosios koalicijos, nuolat auga, Matteo Salvini praėjusį birželį pagrasino pasitraukti iš didžiosios koalicijos, jei ministrė negriežtins kovos su nelegalia imigracija politikos.
Iki rugsėjo 25 d. vyksiančių rinkimų kadenciją baigianti Mario Draghi vyriausybė ketina spręsti tik einamuosius klausimus, todėl kol kas didelių politikos pokyčių migracijos klausimais tikriausiai nebus.
Tačiau, jei tikėti nuomonių apklausomis, po rugsėjo 25 d. viskas gali pasikeisti. Tikimasi, kad „centro dešinės” koalicija, kaip ji vadinama Italijoje, laimės rinkimus ir leis premjere paskirti Giorgia Meloni, konservatyvios, nacionalinės, prieš imigraciją nusistačiusios partijos „Italijos broliai” (Fratelli d’Italia) lyderę.
Nauja dešiniųjų vyriausybė, kuriai vadovautų Giorgia Meloni, pakeistų padėtį ne tik dėl nelegalios imigracijos per centrinį Viduržemio jūros maršrutą, bet ir Briuselyje, kur Italija būtų daug artimesnė V4, ypač Lenkijos ir Vengrijos, pozicijoms
Trys pagrindinės dešiniosios partijos – buvusio ministro pirmininko Silvio Berlusconi „Forza Italia” (FI), Matteo Salvini „Lyga” ir Giorgia Meloni „Fratelli d’Italia” – šią savaitę patvirtino, kad būtent daugiausiai balsų surinkusi partija turės teisę rinkti ministrą pirmininką.
Pagal naujausių apklausų vidurkį Fratelli d’Italia turi 23,3 proc. paramos, Lygai – 13,7 proc. ir Forza Italia – 7,8 proc. Kartu su mažosiomis sąjungininkų partijomis dešinioji koalicija gautų 46,2 proc. balsų, o kairiųjų koalicija, vadovaujama Demokratų partijos (PD), kuri pati pagal apklausas užima antrąją vietą po „Fratelli d’Italia” su 22,8 proc. rinkėjų palaikymu, – tik 30 proc. balsų. Į kairiųjų koaliciją neįeis 5 žvaigždžių judėjimas (M5S), kuris planuoja veikti savarankiškai, nors jo apklausos rodo tik 10,1 proc. balsų; partija 2018 m. parlamento rinkimuose gavo 32,7 proc. balsų.
Nauja dešiniųjų vyriausybė, kuriai vadovautų Giorgia Meloni, pakeistų padėtį ne tik dėl nelegalios imigracijos per centrinį Viduržemio jūros maršrutą, bet ir Briuselyje, kur Italija būtų daug artimesnė V4, ypač Lenkijos ir Vengrijos, pozicijoms. Verta nepamiršti, kad G. Meloni ir jos partija nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios aiškiau ir atviriau nei bet kuri kita didelė Italijos politinės scenos partija, ir tikrai labiau nei M. Salvini „Lyga” ir S. Berlusconi „Forza Italia”, reiškė savo palaikymą Ukrainai ir NATO.
