Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka artimiausiu metu žada priimti sprendimą dėl šalyje įstrigusių Lietuvos krovininių transporto priemonių ir sako, kad pirmadienį planuoja pradėti jų grąžinimo procesą, taip pat ketina sumažinti stovėjimo paskirtose aikštelėse mokestį.
Anot Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros „Belta“, A. Lukašenka teigia, jog sprendimą dėl Lietuvos ir Lenkijos sulaikytų vilkikų ir puspriekabių priimsiantis greitu metu, o nuo pirmadienio Minskas šiuos gali paleisti.
„Aš priimsiu sprendimą, ir manau, kad nuo pirmadienio pradėsime šių sunkvežimių grąžinimo procesą. Mes grąžinsime šiuos sunkvežimius. Man gaila lenkų ir lietuvių“, – teigė jis.
Be to, praėjusių metų pabaigoje nustatytas 120 eurų per dieną mokestis už krovininių transporto priemonių stovėjimą specialiose aikštelėse vežėjams gali būti sumažintas.
A. Lukašenka, kurį cituoja „Belta“, sako, jog sumokėję „simbolinę sumą už stovėjimą“ vežėjai galės pasiimti savo transporto priemones, o joms „greičiausiai bus nustatyta europinė kaina“.
„Linava“: pagaliau baigsime šią keturių mėnesių temą
Savo ruožtu Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad oficialių Minsko patvirtinimų dėl tolimesnių veiksmų vežėjai dar nesulaukė, apie galimą vilkikų grąžinimą ir mokesčio sumažinimą jis sužinojo iš baltarusių žiniasklaidos ir Baltarusijos vežėjų asociacijos „Bamap“.
Anot jo, šią savaitę su Baltarusijos premjeru susitikusi Lietuvos vežėjų iniciatyvinė grupė teigė sulaukusi pažadų dėl mokesčio už stovėjimą sumažinimo.
„Jau teko bendrauti su tais vežėjais, kurie buvo Baltarusijoje, tai jiems buvo patvirtinta, kad mokestis bus tikrai kitoks ir jis bus paskaičiuotas remiantis (už aikšteles atsakingos įmonės – BNS) išlaidomis“, – BNS penktadienį sakė E. Mikėnas.
„Ką matau Baltarusijos spaudoje, tai aš manyčiau, kad tai (pradėti grįžti vilkikai – BNS) galėtų įvykti iki kitos savaitės vidurio“, – pridūrė jis.
„Linavos“ vadovo teigimu, vilkikų sugrįžimas pagaliau užbaigtų šią krizę, tačiau kyla klausimų dėl pasienio punktų pralaidumo ir Lietuvos muitinės galimybių juos patikrinti nestovint ilgose eilėse prie pasienio.
„Man jau ramiau, kad vilkikai grįš į Lietuvą. Ir gal pagaliau baigsime šią keturių mėnesių temą, nes, atvirai pasakius, visi išvargo dėl jos ir susiskaldė vežėjų bendruomenė“, – sakė E. Mikėnas.
„Bet manęs jau neramina kita mintis. Transporto priemonių yra tikrai daug ir mūsų skaičiai nesikeičia. Pagal dabartinį sienos pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą, sustos visi į eilę ir reikės dar mėnesio, kol vežėjai visi sugrįš į Lietuvą“, – tikino jis.
TTLA: reikia sulaukti pirmadienio ir paaiškės, ar tai yra realu
Tuo metu Tarptautinio transporto logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas neskuba vertinti Minsko pažadų ir sako, kad reali situacija paaiškės tik pirmadienį.
„Nežinau, kaip čia vertinti, formaliai girdėjome, bet reikėtų sulaukti pirmadienio turbūt ir pasimatys, kiek čia yra realu, kiek ne. Išvis sudėtinga labai čia vertinti yra. Bet jeigu jis (A. Lukašenka – BNS) taip sako, tai gal būtų kažkokie signalai jau“, – BNS penktadienį sakė P. Drižas.
Baltarusijai ketinant sumažinti mokesčio už stovėjimą aikštelėse dydį, TTLA vadovas sako, kad tai problemą spręstų: „Sumažėjusi suma visada palengvina situaciją.“
Pasak P. Drižo, svarbiausia, kad situacija „kažkokiu būdu pradeda truputį judėti ir sprendžiasi“.
Jo teigimu, jei pirmadienį vilkikai pajudėtų, tikimasi, kad Lietuvos muitinė juos per pasienio punktus praleis be didesnių eilių susidarymo.
„Aš tikiuosi, kad mūsų tarnybos susitvarkys su tų tūkstančių vilkikų grįžimu galbūt ne tuo pačiu metu, bet po truputį. Aš nemanau, kad čia turėtų būti problema, nes dabar srautas yra tikrai sumažėjęs iki minimumo ir apkrovimas tas pasienyje yra tikrai minimalus“, – tikino TTLA vadovas.
„Jeigu dabar kiltų problemų dėl pralaidumo, tai tada jau tikrai čia nelogiškai kažkas vyksta“, – pridūrė jis.
Muitinės departamentas: tarnybos pasiruošusios vilkikų grįžimui
Kaip BNS informavo Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus patarėjas Algirdas Igoris, per parą per Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus į Lietuvą iš Baltarusijos yra įleidžiama apie 160 krovininių transporto priemonių.
„Per parą ir per vieną pasienio punktą įprastai praleidžiama apie 80 sunkiasvorių. Tikslų skaičių sunku pasakyti, nes vieną sykį daugiau būna patikrinama, kitą – mažiau“, – penktadienį BNS sakė A. Igoris.
Anot jo, Minskui paleidus sulaikytas krovinines transporto priemones, muitinė yra pasiruošusi jas priimti ir užtikrinti pasienio punktų pralaidumą.
„Jeigu pirmadienį būtų paleisti sulaikyti sunkiasvoriai vilkikai su puspriekabėmis, tai yra sudaryti algoritmai, yra ruošiamasi skirti papildomų priemonių ir yra nusiteikimas įleisti tiek, kiek išleis Baltarusija“, – sakė A. Igoris.
Muitinės departamento atstovo teigimu, tokiu atveju bus skiriamos papildomos darbuotojų pajėgos ir į Lietuvą bus įleisti visi vilkikai bei puspriekabės.
„Yra skiriamos papildomos pajėgos, algoritmai sudaryti, kad tai vyktų sklandžiai ir tikrai niekas nebus stabdoma. Svarbu, kad išleistų iš Baltarusijos juos. Mažai tikėtina, kad ten kolonomis važiuos, bet jeigu taip bus, tai kiek atvažiuos, tiek bus įleista“, – aiškino A. Igoris.
Susitikimai Baltarusijoje
Šią savaitę į Baltarusiją važiavo Lietuvos vežėjų atstovai, su A. Lukašenka susitiko JAV pasiuntinys Johnas Coale’as.
Kaip rašė BNS, antradienį A. Lukašenkos, kuris gavo vežėjų prašymą spręsti įstrigusių vilkikų problemą, pavedimu šalies premjeras Aleksandras Turčinas susitiko su Lietuvos ir Lenkijos vežėjų atstovais.
Anot „Beltos“, A. Turčinas pareiškė, kad nepaisant galimybės konfiskuoti transporto priemones, Minskas neturi „jokio ketinimo ar noro to imtis“ ir siekia „konstruktyvaus susitarimo“ randant išeitį iš dabartinės situacijos.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministerija susitikimą vadino hibridinės kampanijos tęsiniu, skirtu didinti spaudimą Lietuvai.
Premjerė Inga Ruginienė teigė, kad verslo atstovų sprendimas susitikti su Baltarusijos pareigūnais yra jų asmeninis reikalas, tačiau pati jų vietoje nebūtų važiavusi į Baltarusiją, nes tam yra diplomatiniai kanalai.
Nepaisant atidarytos sienos, Minsko režimas lietuviškų mašinų nuo pernai spalio pabaigos neišleidžia iš šalies ir nukreipė į specialias aikšteles, kur už kiekvieną vilkiką ar puspriekabę imamas 120 eurų dienos mokestis, o po keturių mėnesių Minskas žadėjo jas konfiskuoti.
Nacionalinis krizių valdymo centras skaičiuoja, jog remiantis „Linavos“ pateiktu papildytu 1418 transporto priemonių sąrašu, nuo pernai spalio pabaigos iki vasario 27 dienos į Lietuvą negrįžo 550 Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos vilkikų ir puspriekabių, o 868 jau yra Lietuvoje.
Savo ruožtu naujausiais „Linavos“ surinktais duomenimis iš informaciją jai pateikusių įmonių, Baltarusijoje yra įstrigę 1472 vilkikai ir puspriekabės.
Kiek anksčiau E. Mikėnas yra sakęs, kad bendras Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos transporto priemonių skaičius yra apie 4 tūkst., iš kurių 1,25 tūkst. – vilkikai.
Taiko Baltarusiją su Lietuva
JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale’as ketvirtadienį pareiškė, kad pasiekė didelę pažangą taikant Rusijos sąjungininkę Baltarusiją su Lietuva.
Jį citavo naujienų agentūra „Reuters“.
Minsko režimas ketvirtadienį po autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikimo su J. Coale’u paleido 250 politinių kalinių, o Vašingtonas sutiko mainais panaikinti sankcijas keliems Baltarusijos subjektams.
Lietuva anksčiau yra prašiusi JAV pagalbos sprendžiant kontrabandinių balionų iš Baltarusijos bei Minsko režimo sulaikytų Lietuvos įmonių vilkikų problemas.
J. Coale’as teigė, kad šią savaitę susitiko su Lietuvos politikais, „siekdamas pabandyti išspręsti kai kurias jų problemas“ su Baltarusija, o ketvirtadienį per derybas su A. Lukašenka iškėlė Lietuvai susirūpinimą keliančius klausimus.
„Manau, kad šioje srityje darome didelę pažangą“, – po susitikimo „Reuters“ sakė jis.
„Lukašenka suprato, kad tokie dirgikliai nėra gerai“, – teigė J. Coale’as.
Gruodį J. Coale’as sakė, kad A. Lukašenka pažadėjo sustabdyti į Lietuvą skrendančius balionus.
Tačiau ketvirtadienį JAV pasiuntinys teigė, kad A. Lukašenka nemano, jog cigarečių kontrabandos ir vilkikų sulaikymo klausimai yra pernelyg svarbūs.
Pernai sausį į Baltuosius rūmus sugrįžęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) siekia stiprinti ryšius su Baltarusija: jis sušvelnino šaliai taikomas sankcijas ir pakvietė ją į savo vadinamąją Taikos tarybą.
Baltarusija pastaraisiais mėnesiais paleido dešimtis kalinių, daugiausia dėl JAV pastangų.
„Šiandien įvykęs 250 asmenų paleidimas yra svarbus humanitarinis etapas ir prezidento įsipareigojimo tiesioginei, griežtai diplomatijai įrodymas“, – socialiniame tinkle „X“ parašė J. Coale’as, paskelbęs nuotrauką su kai kuriais paleistaisiais.
„Laisvė yra mūsų tikslas. Nuoširdžiai dėkojame mūsų Lietuvos partneriams už jų svarbų vaidmenį šioje misijoje“, – pridūrė jis.
