Nedidelis atradimas vienos mokyklos koplyčioje Argentinoje sugrąžino vietos Bažnyčiai primirštą tikėjimo relikviją. Relikvijos, kurios, kaip manoma, turi Šventojo Kryžiaus fragmentą ir buvo laikytos dingusiomis daugiau kaip aštuonis dešimtmečius, netrukus sugrįš į San Chuano de Kujo katedrą, taip atkurdamos dalį regiono dvasinės istorijos.
San Chuano de Kujo arkivyskupija pranešė, kad relikvijos bus sugrąžintos į Šv. Jono Krikštytojo katedrą per Mišias, kurioms vadovaus arkivyskupas Jorge Lozano (Chorchė Lozano).
Kaip rašoma Julietos Villar (Chuljeta Vilar) straipsnyje naujienų agentūrai ACI Prensa, relikvijas sudaro dvi mažytės medžio skeveldros, sudėtos kryžiaus forma ir patalpintos relikvijoriuje, vadinamame Lignum Crucis – tradiciniu pavadinimu relikvijų, siejamų su kryžiumi, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus.
Šventojo Kryžiaus kelias
Pagal krikščionišką tradiciją, Tikrasis Kryžius buvo atrastas 326 metais šv. Elenos piligrimystės į Jeruzalę metu. Ji keliavo kartu su savo sūnumi, Romos imperatoriumi Konstantinu. Kasant Golgotoje buvo rasti trys kryžiai; Kristaus kryžius, pasak tradicijos, buvo atpažintas po to, kai serganti moteris jį palietusi buvo išgydyta. Elena tuomet nurodė atradimo vietoje pastatyti Šventojo Kapo baziliką.
Per šimtmečius ši relikvija ne kartą buvo prarasta ir vėl atrasta: 614 metais ją užgrobė persai, 630 metais atgavo Bizantijos imperatorius Heraklijus, vėliau ji buvo paslėpta per įvairius neramumus, o galiausiai dingo po kryžiuočių pralaimėjimo Hatino mūšyje 1187 metais.
Maži fragmentai, vadinami Lignum Crucis, vėliau pasklido po visą krikščioniškąjį pasaulį. Šiandien vieni didžiausių išlikusių fragmentų saugomi Romoje, Paryžiuje ir vienuolynuose Atono kalne.
Paslėpta nuo 1944 metų žemės drebėjimo
Šios relikvijos iš pradžių buvo padovanotos katedrai 1908 metais vyskupo Jose Americo Sansierra (Chosė Ameriko Sansjera) pastangomis. Dokumentai rodo, kad jos atkeliavo iš Romos, kur buvo patvirtinta, jog tai autentiški Kryžiaus fragmentai, saugoti Jeruzalės Šventojo Kryžiaus bazilikoje.
Tačiau jų pėdsakai dingo 1944 metais, kai katastrofiškas žemės drebėjimas nuniokojo San Chuano miestą ir sugriovė katedrą.
Dešimtmečius buvo manoma, kad relikvijos prarastos. Netikėtas jų atradimas įvyko, kai Santa Rosos de Limos mokyklos (Colegio Santa Rosa de Lima) darbuotojai mokyklos koplyčios zakristijoje už baldo rado nedidelį relikvijorių. Susidomėję radiniu, jie pradėjo tirti jo kilmę ir turinį.
Vėliau Šv. Jono Krikštytojo katedros klebonas kunigas Andresas Riveros (Andresas Riverosas) vietos laikraščiui Diario de Cuyo paaiškino, kad buvo konsultuotasi su ekspertais ir peržiūrėti arkivyskupijos archyvai. Tik tuomet viskas paaiškėjo.
Riverosas patvirtino, kad rastas relikvijorius yra tas pats Lignum Crucis, kuris kadaise priklausė katedrai ir dingo po žemės drebėjimo.
Sugrįžimas per gavėnią
„Visų džiaugsmui ir siekiant stiprinti pamaldumą tarp San Chuano gyventojų ir katedros lankytojų“, – sakė kunigas, relikvijos bus sugrąžintos į savo pradinę vietą.
Šis sugrįžimas simboliškas ir dėl laiko – relikvijos sugrįžta gavėnios metu.
„Tai gera žinia, pasiekusi mus gavėnios laikotarpiu“, – pažymėjo Riverosas, primindamas, kad šiuo metu krikščionys apmąsto Kristaus kančią ir Kryžiaus prasmę.
Relikvija katedroje nebus paslėpta. Pasak klebono, Didįjį penktadienį ji bus nešama San Chuano miesto gatvėmis Kryžiaus kelio procesijoje, o vėliau nuolat saugoma katedroje už presbiterijos.
