Iš Šiaulių rajono kilusi Nerilė Dikšaitė apie sportą galėtų kalbėti nenuilsdama. Disko ir kūjo metimas, rutulio stūmimas, virvės traukimas – stipraus fizinio pasirengimo reikalaujančios sporto šakos. Daugelį metų šį sportą propagavusi mergina žengė į kitą savo gyvenimo etapą – studijas. Kineziterapija, kaip pati pastebi, jai tinka ir su šia specialybe norėtų sieti savo ateitį.
Gyvenime įsišaknijęs sportas
Linksma, energinga ir nenuilstanti – pirma mintis, kuri iškilo klausantis pirmakursės kineziterapijos studentės Nerilės. Kuklumo rūbas jai netinka. Mergina drąsiai žeria epitetus, tinkančius sau: „Esu komunikabili, visiems padedanti, mėgstu visur dalyvauti. Esu kompanijos žmogus, mėgstantis gerai leisti laiką.“
Iš Šiaulių rajono kilusi mergina mokėsi Meškuičių gimnazijoje ir Kuršėnų sporto mokykloje. Akademiniai tikslai merginai buvo svarbūs, tačiau ne ką mažiau įtraukęs buvo ir sportas: „Sportas mane lydėjo nuo penktos klasės. Šiuo metu sportuoju nebe taip intensyviai, tik savo malonumui, nes suderinti sportą ir studijas yra sudėtinga.“
Jauną žmogų lydintys paaugliški rūpesčiai, pasak Nerilės, taip pat buvo išgyventi kartu su sportu.
„Išdaigoms laiko tikrai nebuvo. Visą laiką aš buvau veiklus žmogus, kuris ne tik sportuoja, bet ir aktyviai dalyvauja mokyklos renginiuose. Manęs visur buvo ir yra daug“, – šypsosi studentė.
Tikslas – įgyti profesiją
Nors Nerilė ne kartą tapo Lietuvos jaunių ir jaunimo čempionatų prizininke, jai Šiaulių rajone priklauso ne vienas rekordas disko ir kūjo metimo bei rutulio stūmimo rungtyse, apie profesionalios sportininkės karjerą mergina nesvajojo – tvirtai žinojo norėsianti įgyti specialybę.
„Tiesą pasakius, net nesvarsčiau galimybės siekti profesionalios sportininkės karjeros. Buvau gavusi pasiūlymą besimokydama, berods, aštuntoje klasėje keltis gyventi į Vilnių ir siekti aukštesnių rezultatų sporte, tačiau buvau dar maža ir šis žingsnis man atrodė be proto didelis ir baisus. Nepaisant mano tuometinio pasirinkimo, žinojau, kad mane gyvenime sportas tikrai lydės, nes jis nuo vaikystės man įaugęs į kraują“, – sako mergina.
Studentė nesigaili pasirinkusi akademinį kelią, mat mokytis esą tikrai smagu, o įgytos žinios augina ne tik kaip specialistą, bet ir kaip žmogų.
Vis dar matuojasi kolegijos suolą
Pirmieji Nerilės metai Šiaulių valstybinėje kolegijoje – jau į pabaigą. Šiuo metu mergina intensyviai ruošiasi egzaminams, na, o prakalbusi apie studijų pradžią, neslepia – būta ir baimės, ir jaudulio.
„Kol kas studijos man labai patinka ir, jaučiu, norėčiau būti kineziterapeute. Žinoma, pirmieji metai mane šiek tiek išgąsdino, nes viskas kardinaliai skiriasi nuo mokyklos. Pirmi mėnesiai kolegijoje buvo sunkūs, bet kuo toliau, tuo labiau susigyvenu su šiuo nauju gyvenimo etapu“ – patirtimi dalijasi jauna mergina.
Paklausta, kodėl pasirinko būtent šią studijų kryptį, mergina atsako, jog sprendimas nebuvo labai ilgai planuotas.
„Galima sakyti, kad sprendimas studijuoti kineziterapiją buvo intuityvus. Visą gyvenimą intensyviai sportavau, o kineziterapija nėra labai nutolusi nuo sporto. Abi sritys susijusios su žmogaus kūnu. Manau, kineziterapeutas turi būti komunikabilus ir gebėti bendrauti su žmonėmis. Dėl to galiu daryti prielaidą, jog šiai specialybei tinku “, – sako studentė.
Sportas lydi studijų metu
Nors intensyvus treniruočių režimas jau praeityje, nuo sporto Nerilė visiškai nepasitraukė. Šiuo metu ji energiją ir sportinį potencialą išnaudoja atstovaudama savo mokymosi įstaigai.
„Šiuo metu sportuoju savo malonumui. Esu prisijungusi prie Šiaulių valstybinės kolegijos sporto komandų. Jėgas pasitikriname tinklinio aikštelėje, svarsčio kilnojimo rungtyse, lengvosios atletikos varžybose, taip pat ir stalo teniso mačuose. Galiu pasakyti, kad mano mokymosi įstaigos sportininkai tikrai neblogai pasirodo net ir visos Lietuvos mastu“, – džiaugiasi būsima kineziterapeutė.
Mergina sako, kad visas jos laisvalaikis ir pomėgiai yra susiję su aktyvia veikla: „Esu veiklus žmogus, bet daugelis mano pomėgių taip pat susiję su sportu. Dievinu važinėjimąsi riedučiais, dviračiu. Priklausau virvės traukimo klubui, tad tenka ir čempionatuose sudalyvauti. Tiesa, priklausau ir kolegijos studentų atstovybei, tačiau tai man nėra nauja veikla, nes mokykloje priklausiau mokinių tarybai.“
Pirmakursė neatmeta galimybės ateityje grįžti prie sporto šakų, kurias propagavo daugybę metų, tačiau šiuo metu daugiausia laiko nori skirti profesinės karjeros siekiams.
Artėjanti pirmoji laisva vasara, kai nereikės intensyviai sportuoti, galėtų būti skirta pirmam oficialiam darbui, svarsto Nerilė.
„Pinigai studentui tikrai nepamaišys“, – juokiasi mergina.
