Popiežius Pranciškus teigia, kad nors 2005 m. konklavoje jis palaikė netrukus popiežiumi tapusio Benedikto XVI kandidatūrą, juo buvo naudojamasi siekiant užkirsti kelią kardinolo Josepho Ratzingerio išrinkimui.
„Jis buvo mano kandidatas”, – ištraukose iš būsimosios knygos „Įpėdinis”, kurias Velykų sekmadienį paskelbė ispanų laikraštis „ABC”, Pranciškus dalinosi apie savo pirmtaką.
Knygoje popiežius Pranciškus ispanų žurnalistui Javierui Martínezui-Brocalui (Chavierui Martinesui Brokalui) teigė, kad jo, tuometinio Buenos Airių kardinolo Jose Mario Bergoglio (Chorche Marijumi Bergoljo), pavardė buvo pasiūlyta kaip neįvardytos kardinolų grupės „visiško manevro”, kuriuo siekta manipuliuoti konklavos rezultatais, dalis.
„Buvo siekiama blokuoti [Ratzingerio] išrinkimą, – aiškino Pranciškus. – Jie naudojosi manimi, bet už jų jau buvo galvojama apie kito kardinolo siūlymą. Jie vis dar negalėjo susitarti, kas tai bus, bet jau buvo ties riba, kai ketino mesti kokią nors pavardę”.
Pranciškus sakė, kad vienu 2005 m. balandžio 18 d. prasidėjusios konklavos metu jis buvo gavęs 40 iš 115 balsų. Jei kardinolai ir toliau jį būtų palaikę, Ratzingeris būtų nepasiekęs išrinkimui būtino dviejų trečdalių slenksčio, o tai greičiausiai paskatintų ieškoti alternatyvaus kandidato.
Pranciškus sakė, kad antrąją balsavimo dieną suprato, jog rengiama „operacija”, ir liepė Kolumbijos kardinolui Dario Castrillónui (Darijui Kastrilijonui) „nesišaipyti iš jo kandidatūros” ir liautis jį rėmus, nes „nesutiks” būti išrinktas.
Austenas Ivereighas (Ostenas Ivereihas), angliškai kalbantis popiežiaus biografas, anksčiau rašė, kad Bergoglio „beveik ašarodamas” maldavo nebūti išrinktas.
Tą pačią dieną buvo išrinktas Ratzingeris, ilgametis Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas, vadovavęs jai per popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatą.
Popiežius Pranciškus nepasakė, kas sudarė šią konklavos manipuliatorių grupę ir ką ji planavo pristatyti kaip trečiąjį kandidatą, tačiau argentinietis teigė, kad kardinolų grupė nenorėjo „svetimo” popiežiaus.
Pranciškus sakė, kad antrąją balsavimo dieną suprato, jog rengiama „operacija”, ir liepė Kolumbijos kardinolui Dario Castrillónui (Darijui Kastrilijonui) „nesišaipyti iš jo kandidatūros” ir liautis jį rėmus, nes „nesutiks” būti išrinktas.
Keli to meto liudijimai teigia, kad liberalių Europos kardinolų grupė, vadinama „Sankt Galeno” grupe, bandė manipuliuoti 2005 m. konklavos rezultatais. Trys šios grupės nariai – Vokietijos kardinolai Walteris Kasperis (Valteris Kasperis) ir Karlas Lehmannas (Karlas Lėmanas) bei Belgijos kardinolas Godfriedas Danneelsas (Godfridas Danelsas)- taip pat dalyvavo 2013 m. konklavoje, kurioje buvo išrinktas Pranciškus. Pasak Ivereigho, jie pasisakė už Bergoglio, prieš tai užsitikrinę jo sutikimą, tačiau kardinolai šį teiginį paneigė.
Pagal popiežiaus konklavas reglamentuojančią apaštališkąją konstituciją Universi Dominici Gregis kardinolai rinkėjai privalo susilaikyti nuo „bet kokios formos sandėrio, susitarimo, pažado ar kitokio pobūdžio įsipareigojimo, kuris galėtų juos įpareigoti duoti ar atsisakyti duoti savo balsą asmeniui ar asmenims”, gresiant automatine ekskomunika.
Konklavos procedūros iš esmės yra slaptos, nes šis terminas kilęs iš lotyniško žodžio, reiškiančio „užrakintą kambarį”. Tačiau „Įpėdinyje” Pranciškus teigė, kad nors kardinolai yra prisiekę konklavos procedūrų slaptumą, „popiežiai turi leidimą tai papasakoti”.
Popiežius Pranciškus taip pat atskleidė, kad nors kiti siūlė jo pavardę, tikėdamiesi priversti užtrukti, jis manė, kad Ratzingeris „tuo metu buvo vienintelis, [kuris] galėjo būti popiežiumi”.
„Po Jono Pauliaus II revoliucijos, kuris buvo dinamiškas pontifikas, labai aktyvus, iniciatyvus, keliaujantis… reikėjo popiežiaus, kuris išlaikytų sveiką pusiausvyrą, pereinamojo laikotarpio popiežiaus”, – sakė Šventasis Tėvas apie savo pirmtaką, kuris pareigas ėjo 2005-2013 m.
Pranciškus taip pat sakė, kad iš Romos išvažiavo laimingas, jog buvo išrinktas Ratzingeris, o ne jis pats.
„Jei būtų išrinkę tokį kaip aš, kuris kelia daug rūpesčių, nebūčiau galėjęs nieko padaryti, – sakė jis. – Tuo metu tai būtų buvę neįmanoma”.
Vis dėlto popiežius Pranciškus pridūrė, kad Benediktui XVI „nebuvo lengva” tapti popiežiumi, nes jis „susidūrė su dideliu pasipriešinimu Vatikane”.
Popiežiaus Pranciškaus taip pat buvo paklausta, ką Šventoji Dvasia sakė Bažnyčiai per Benedikto XVI išrinkimą.
„Aš čia vadovauju, – sakė Pranciškus apie Dvasios atsakymą. – Nėra vietos manevrams”.
„Įpėdinis” yra viena iš gausybės knygų, skirtų Pranciškui. Ji išleidžiama vienuoliktaisiais 87 metų jėzuito pontifikato metais, tarp kurių taip pat yra „Gyvenimas. Mano istorija istorijoje” – pirmoji popiežiaus autobiografija.
Naujoji knyga, kurioje daugiausia dėmesio skiriama popiežiaus Pranciškaus ir Benedikto XVI santykiams, ispanų kalba bus išleista trečiadienį, balandžio 3 d., o apie anglišką leidimą kol kas informacijos nėra.
