Kovo 7 d., antradienį, Vatikane patvirtintas naujas Religinės veiklos (finansavimo) instituto (IOR) statutas. Kartu paskelbtas ir pats naujas statutas.
Nors popiežius antradienį paskelbė naują vadinamojo Vatikano banko (oficialiai – Religinių darbų instituto, IOR) statutą, tačiau iš tiesų jis labai panašus į daugiau nei prieš trejus metus patvirtintą reglamentą „ad experimentum” – eksperimentiniu pagrindu.
Akivaizdu, kad popiežių tenkino eksperimento rezultatai. Ketinama IOR taisykles suderinti su pernai paskelbta apaštališkąja konstitucija Praedicate evangelium, kuri reglamentuoja kurijos dikasterijų ir padalinių veiklą.
Naujajame statute yra keletas nedidelių patikslinimų, pavyzdžiui, naujai apibrėžtos kai kurios instituto pareigybės. Kartu jame liko neišspręsti kai kurie esminiai klausimai.
Pagal naują statutą, Šventojo Sosto veiklą finansuojančio instituto vadovai bus skiriami penkerių metų kadencijai, su galimybe ją pratęsti tik dar vienam penkerių metų laikotarpiui, aiškiau apibrėžtos įvairių padalinių funkcijos. Instituto priežiūros komisija bus atsakinga už veiklos strateginių krypčių, bendrosios politikos nustatymą ir vykdys priežiūrą. Tuo tarpu generalinis direktorius yra atsakingas už instituto administravimą.
IOR istorija prasideda 1942 m., kai Pijus XI Vatikane įsteigė Religijos darbų institutą ir į jį įtraukė iki tol veikusią Religijos darbų administraciją. Pijus pats patvirtino IOR įstatus 1941 m. kovo 17 d. Iki 2019 m. eksperimentinio statuto IOR veiklą reglamentavo 1990 m. popiežiaus Jono Pauliaus II chirografas (popiežiaus laiškas).
