Ayaan Hirsi Ali, buvusi musulmonė, ateiste, politikė, rašytoja ir socialinė aktyvistė, viena iš 100 įtakingiausių žurnalo “Time” žmonių, paskelbė tapusi krikščione.
Kenijoje gimusi amerikiečių socialinė aktyvistė Ayaan Hirsi Ali plačiai žinoma dėl savo kritiško požiūrio į islamą ir jau daugelį metų gina moterų teises ir ateistus.
Ali užaugo Somalio politikės ir opozicijos lyderės Hirsi Magan Isse šeimoje. Šeima 1977 m. iš Somalio emigravo į Saudo Arabiją, paskui į Etiopiją, o vėliau apsigyveno Kenijoje. 2005 m. žurnalas “Time” Hirsi įvardijo kaip vieną iš 100 įtakingiausių pasaulio žmonių. Ji buvo apdovanota gausybe premijų ir tapo žinoma vieša kalbėtoja.
Vėliau ji emigravo į JAV, kur buvo Amerikos verslo instituto narė. Ji yra AHA fondo, organizacijos, kovojančios už moterų teises, įkūrėja. 2013 m. ji tapo Harvardo Johno F. Kennedy vyriausybės instituto bendradarbe. 2013 m.- Harvardo Johno F. Kennedy vyriausybės instituto bendradarbe ir Belferio centro Ateities diplomatijos projekto nare; ji taip pat yra Stanfordo universiteto Huverio instituto bendradarbe.
Lapkričio 11 d. buvo paskelbtas jos straipsnis “Kodėl dabar esu krikščionė”. Jame ji rašo, kad į tikėjimą atsigręžė, nes “gyvenimas be jokios dvasinės paguodos jai pasirodė nepakeliamas.
Ali primena garsiąją Bertrando Russello (Bertrando Raselo) 1927 m. paskaitą “Kodėl nesu krikščionys”. Ji pati šią paskaitą atrado 2002 m.
Tuo metu ji buvo nepraktikuojanti musulmonė, tačiau pasaulyje vyraujant chaosui ir sklindant nuomonių įvairovei apie tai, kas skatina radikalųjį islamo terorą, Ali pasidarė skeptikė.
“Kai perskaičiau Russello paskaitą, pastebėjau, kad mano kognityvinis disonansas palengvėjo, – rašė ji. – Man palengvėjo užimti skeptišką poziciją religinių doktrinų atžvilgiu, atsisakyti tikėjimo Dievu ir pareikšti, kad tokios esybės nėra. O geriausia, kad galėjau atmesti pragaro egzistavimą ir amžinosios bausmės pavojų.”
Ji pažymėjo, kad norint suprasti, kodėl ji tapo ateiste, būtina suprasti, kokia musulmonė ji buvo.
Vaikystėje jai buvo suformuluota gyvenimo kryptis: tiesus kelias. Tikslas: stengtis po mirties patekti į Alacho rojų. Metodas: Pranašo nurodymai, ką galima ir ko negalima daryti – halal ir haram. Išsamus Korano papildymas, hadisas paaiškina, kaip praktiškai atskirti gėrį nuo blogio, Dievą nuo velnio…
Visa tai paskatino ją manyti, kad ji turėtų vengti skaityti romanus, žiūrėti filmus, šokti ir kitaip pramogauti. Galiausiai ji buvo įtraukta į šią ideologiją ir tikėjo, kad negali draugauti su netikinčiaisiais, o ypač buvo mokoma išsiugdyti “neapykantą” žydų tautai.
Galiausiai ateizmas ir tokių taisyklių bei nuostatų nebuvimas atrodė daug teisingesnis. Ali sakė, kad kuo daugiau laiko praleido su tokiais žmonėmis kaip garsus evoliucijos biologas Richardas Dawkinsas (Ričardas Daukinsas), tuo labiau jautėsi priėmusi teisingą sprendimą.
Tačiau dabar viskas pasikeitė: Ali nurodė keletą priežasčių, kodėl ji priėmė krikščionių tikėjimą, įskaitant judėjų-krikščionių vertybių socialinės naudos suvokimą ir emocijas, su kuriomis ji susidūrė gyvenime be amžinybės.
“Vakarų civilizacijai grėsmę kelia trys skirtingos, bet tarpusavyje susijusios jėgos: atgimstantis didžiųjų valstybių autoritarizmas ir Kinijos bei Rusijos ekspansionizmas; pasaulinio islamizmo, grasinančio sutelkti didžiules gyventojų grupes prieš Vakarus, iškilimas ir virusinis ideologijos, ardančios naujos kartos moralinius pamatus, plitimas”, – rašė ji.
Galiausiai Ali padarė išvadą, kad vienintelis patikimas atsakymas yra “mūsų troškimas išsaugoti judėjų-krikščionių tradicijos paveldą”, kuris, pasak jos, gina žmogaus laisvę.
“Aš taip pat atsigręžiau į krikščionybę, nes galiausiai supratau, kad gyvenimas be jokios dvasinės paguodos buvo nepakeliamas – iš tikrųjų beveik savidestruktyvus”, – rašė ji. – Ateizmas negalėjo atsakyti į paprastą klausimą: kokia yra gyvenimo prasmė ir tikslas?”
Ali pripažino, kad jai dar daug reikia išmokti apie krikščionybę, tačiau Gerosios naujienos priėmimas buvo jos asmeninių ir socialinių problemų sprendimas.
