Šią savaitę per Pasaulinį šeimų susitikimą Romoje Šventojo Petro bazilikoje bus pagarbintos pirmosios sutuoktinių poros, kurią Katalikų Bažnyčia paskelbė palaimintaisiais, relikvijos.
Palaimintieji Luigi ir Maria Beltrame Quattrocchiai (Luidžis ir Marija Belramė Kvatrokiai) yra oficialūs birželio 22-26 d. Romoje vyksiančio 10-ojo Pasaulinio šeimų susitikimo globėjai.
Ši italų pora buvo susituokusi 45 metus, drauge išgyveno du pasaulinius karus ir ugdė savo keturių vaikų pašaukimus tarnauti Bažnyčiai neregėtų sunkumų, su kuriais susidūrė Europa, akivaizdoje.
Abu jų sūnūs XX a. trečiajame dešimtmetyje tapo kunigais ir 2001 m. kartu su Jonu Pauliumi II koncelebravo tėvų beatifikacijos Mišias.
Jų vyriausiasis sūnus tėvas Tarcisio Beltrame (Tarčizio Beltramė), benediktinų vienuolis, ir jo jaunesnysis brolis tėvas Paolino, trapistas, Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupacijos metais rizikavo gyvybe ir slapta dirbo pasipriešinimo organizacijoje, o Beltrame Quattrocchi šeimos butas Romoje tarnavo kaip slėptuvė bėgliams ir žydų kilmės italams.
Gyvas Beltrame Quattrocchi šeimos giminaitis sako, kad turi JAV strateginių tarnybų biuro dokumentus, patvirtinančius sūnų bendradarbiavimą pasipriešinimo judėjime, kuris buvo dar rizikingesnis dėl to, kad šeimos butas buvo prie pat vokiečių vadovybės būstinės Romoje.
„Jei jie būtų buvę aptikti, visi būtų buvę iš karto sušaudyti”, – pasakojo Francesco Beltrame Quattrocchi (Frančesko Beltramė Kvatrokis).
Beltrame Quattrocchi dukterys taip pat entuziastingai tarnavo Bažnyčiai. Jų vyresnioji duktė Stefanija 1927 m. įstojo į benediktinių vienuolyną ir tapo vienuole. O jauniausias jų šeimos vaikas Enrichetta Beltrame Quattrocchi (Enriketa Beltramė Kvatroki) buvo pasaulietė pašvęstoji moteris, paskelbta garbingąja.
Nepaprastai turtingas dvasinis gyvenimas
Vaikų pašaukimų ir drąsaus šeimos liudijimo išbandymų metu šaknys buvo turtingas dvasinis pagrindas Luigi ir Maria santuokoje.
Kai 2001 m. šventasis Jonas Paulius II juos beatifikavo, sakė, kad palaimintoji sutuoktinių pora „gyveno paprastą gyvenimą nepaprastu būdu”.
„Tarp įprastos šeimos džiaugsmų ir rūpesčių jie mokėjo gyventi nepaprastai turtingą dvasinį gyvenimą. Jų gyvenimo centre buvo kasdienė Eucharistija ir pamaldumas Mergelei Marijai, į kurią jie kiekvieną vakarą meldėsi rožinį”, – sakė jis.
Šeima kartu gyveno herojiškų dorybių gyvenimą kaip sutuoktiniai ir tėvai. Pora susituokė 1905 m. lapkričio 25 d. Luigibuvo 25 metai, o Marijai – 21-eri. Jų santuokos atminimo lentą šiandien galima pamatyti Korsinio koplyčioje.
Susituokę didžiausioje Romos marijonų bazilikoje, sutuoktiniai vėliau savo šeimą ir visus vaikus patikėjo Dievo Meilės Motinai.
„Ši pora gyveno santuokinę meilę ir tarnystę gyvenimui Evangelijos šviesoje ir labai žmogiškai intensyviai. Su visa atsakomybe jie prisiėmė užduotį bendradarbiauti su Dievu prokreacijos srityje, dosniai atsiduodami savo vaikams, kad juos mokytų, vestų ir nukreiptų atrasti Jo meilės planą”, – sakė Jonas Paulius II. – Iš šios derlingos dvasinės dirvos kilo pašaukimai į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą”.
