Penktadienį, vasario 17 d., buvo paskelbta popiežiaus Pranciškaus žinia gavėnios proga. Šventojo Sosto spaudos salėje žinią pristatė Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos prefektas kard. Michaelas Czerny su bendradarbiais. Šių metų gavėnios liturginis laikotarpis prasideda vasario 22 d.
Popiežiaus žinios tema: „Gavėnios pasninkas, sinodinė kelionė“. Pranciškus komentuoja evangelistų perteikiamą Jėzaus Atsimainymo epizodą. „Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno“ (Mt 17, 1), – pasakojimą pradeda evangelistas Matas, kurio užrašytą Atsimainymo įvykio aprašymą girdėsime per šių metų antrojo gavėnios sekmadienio Mišias.
„Kad mūsiškis Mokytojo pažinimas taptų gilesnis, kad visiškai suprastume ir priimtume dieviškojo išganymo slėpinį, įgyvendinamą iki galo dovanojant save iš meilės, turime leistis jo vedami nuošaliau ir aukštyn, atsiribodami nuo vidutinybės ir tuštybės. Reikia leistis į kelią, kylantį aukštyn, reikalaujantį pastangų, pasiaukojimo ir susikaupimo, panašiai kaip žygyje kopiant į kalnus“, – rašo Pranciškus kviesdamas apmąstyti santykį tarp gavėnios askezės ir sinodinės patirties.
Kopdamas į Atsimainymo kalną Jėzus pasiima su savimi tris mokinius, norėdamas, „kad ši malonės patirtis būtų išgyventa ne pavieniui, bet pasidalyta bendrai, kaip yra visame mūsų tikėjimo gyvenime“. Pasak Pranciškaus, ir mūsų gavėninė kelionė yra „sinodinė“, nes joje drauge keliaujame tuo pačiu keliu, būdami vienintelio Mokytojo mokiniai.
Užkopus į kalno viršūnę, Jėzus „atsimainė jų akivaizdoje“ (Mt 17, 2). „Šio regėjimo grožis nepalyginamai viršijo visas mokinių pastangas, kurių prireikė kopiant į Taboro kalną, – rašo Pranciškus. – Taip pat sinodo procesas dažnai atrodo sudėtingas, ir kartais galime netekti motyvacijos, tačiau pabaigoje mūsų neabejotinai laukia kažkas nuostabaus ir stulbinančio, kas padės mums geriau suprasti Dievo valią ir mūsų misiją.“
Mokinių patirtis ant Taboro kalno dar labiau praturtėjo, kai jie šalia atsimainiusio Jėzaus pamatė Mozę ir Eliją, įkūnijančius ankstesnę Dievo tautos tikėjimo istoriją. „Panašiai ir sinodinis kelias yra įsišaknijęs Bažnyčios tradicijoje ir kartu atviras naujumui. Tradicija yra įkvėpimo šaltinis ieškoti naujų kelių, vengiant sąstingio ir improvizuotų eksperimentų.“
Turime klausyti Jėzaus, rašo popiežius, ir priduria, kad sinodiniame procese klausyti Jėzaus reiškia ir girdėti, ką sako mūsų broliai ir seserys.
Popiežius rašo, kad gavėnios askezės, kaip ir sinodo kelionės, tikslas yra mūsų asmeninis ir bažnytinis atsimainymas, ir atkreipia dėmesį į du Atsimainymo įvykio aprašymo aspektus, kurie gali būti naudingi mums, siekiant mūsų atsimainymo. Pirmasis – tai Atsimainymo scenoje girdimas balsas iš dangaus, kuris sako: „Klausykite jo“ (Mt 17, 5). Turime klausyti Jėzaus, rašo popiežius, ir priduria, kad sinodiniame procese klausyti Jėzaus reiškia ir girdėti, ką sako mūsų broliai ir seserys.
Atsimainymo aprašyme galime įžvelgti ir kitą svarbų patarimą. Evangelistas rašo, kad išgirdę iš dangaus nuskambėjusį Tėvo balsą mokiniai labai išsigando ir parpuolė ant žemės. Tačiau Jėzus jiems tarė: „Kelkitės, nebijokite“ (Mt 17, 8). Štai antrasis patarimas gavėnios kelionei: neieškokime priebėgos religingume, kuris susideda tik iš nepaprastų įvykių ir įtaigių patirčių, nebijokime susidurti su tikrove, su jos kasdienėmis kovomis, sunkumais ir prieštaravimais. Jėzus parodė mokiniams būsimą savo prisikėlimo šlovę ir nurodė kelią, kuriuo reikia link jos eiti.
