Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį priims Europos lyderius, įskaitant Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį, į susitikimą, kurio tikslas – padidinti Ukrainos saugumą prieš galimas paliaubas su Rusija.
Susitikime siekiama nustatyti, kokias saugumo garantijas Europa gali pasiūlyti Ukrainai, kai bus susitarta dėl paliaubų susitarimo, įskaitant galimą vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ karinių pajėgų dislokavimą.
Paryžiaus viršūnių susitikime turėtų dalyvauti 27 valstybių ir vyriausybių vadovai, kurie į Eliziejaus rūmus pradės rinktis 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku. Po pietų E. Macronas turėtų surengti spaudos konferenciją, kurioje apibendrins diskusijas.
NATO narei Turkijai, kuri šiuo metu stebima dėl protestų, turėtų atstovauti viceprezidentas Cevdetas Yilmazas (Dževdetas Jilmazas).
Trečiadienį prieš derybas Paryžiuje kalbėdamas kartu su V. Zelenskiu E. Macronas sakė, kad dabar, kai Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vadovaujamos Jungtinės Valstijos siekia susitarimo su Maskva, tai yra „lemiamas etapas, kuriuo siekiama užbaigti agresijos karą“, Rusijos vykdomą prieš Ukrainą.
E. Macronas taip pat paskelbė apie naują Prancūzijos 2 mlrd. eurų karinės pagalbos Ukrainai paketą, o Paryžius pasirengęs skubiai išsiųsti turimą techniką iš savo atsargų.
E. Macronas taip pat paskelbė apie naują Prancūzijos 2 mlrd. eurų karinės pagalbos Ukrainai paketą, o Paryžius pasirengęs skubiai išsiųsti turimą techniką iš savo atsargų.
Jis pareiškė, kad Rusija turi sutikti su Ukrainos ir JAV pasiūlytomis 30 dienų paliaubomis „be išankstinių sąlygų“, kaltindamas Maskvą, kad ji vis dar demonstruoja „karo troškimą“, ir sveikindamas Kyjivą už tai, kad jis „prisiėmė taikos riziką“.
Jis taip pat apkaltino Rusiją, kad ji kelia naujas sąlygas ir nereaguoja į paliaubų pasiūlymą.
„Ukraina aiškiai pareiškė Jungtinėms Valstijoms, kad sutinka su visiškomis ir besąlygiškomis 30 dienų paliaubomis, nors ji yra agresijos auka“, – sakė E. Macronas.
„To paties įsipareigojimo tikimės ir iš Rusijos“, – nurodė jis.
Kelias link taikos susitarimo
Ketvirtadienio susitikimas vyks po to, kai Baltieji rūmai pranešė, kad Rusija ir Ukraina atskirose derybose su JAV pareigūnais Saudo Arabijoje susitarė dėl galimų paliaubų Juodojoje jūroje kontūrų.
Kyjivas, kaip ir Maskva, tai patvirtino, tačiau Rusija iškėlė sąlygas, įskaitant reikalavimą, kad Jungtinės Valstijos sušvelnintų jos žemės ūkio sektoriui taikomas sankcijas.
Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) sakė, kad šios sąlygos bus įvertintos, ir įspėjo, kad taikos susitarimas „nebus paprastas“.
„Tai užtruks, bet bent jau esame tame kelyje ir kalbame apie šiuos dalykus“, – sakė M. Rubio.
Kol kas nenurodytas joks galimo taikos susitarimo terminas.
V. Zelenskis sakė, kad iš ketvirtadienio susitikimo, kuriame taip pat turi dalyvauti tokie asmenys kaip Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), tikisi „tvirtų sprendimų“.
„Dabar tikrai ne laikas mažinti spaudimą Rusijai ar silpninti mūsų vienybę vardan taikos“, – sakė jis.
„Korta ukrainiečių rankose“
Tiek Rusijos, tiek Ukrainos valdžia kaltina viena kitą bandymu sužlugdyti šį pirminį susitarimą.
Besdamas pirštu į Rusiją, kad ji vilkina procesą nepaisant Amerikos taikos iniciatyvų, E. Macronas sakė, kad Maskva „nori, kad šis karas tęstųsi“.
„Turime daryti spaudimą Rusijai, kad karas iš tiesų baigtųsi“, – sakė jis.
Kai bus susitarta dėl paliaubų, vienas iš svarbiausių elementų galėtų būti Europos pajėgų dislokavimas Ukrainoje siekiant užtikrinti, kad Rusija daugiau nepultų.
V. Zelenskis sakė, kad dar per anksti kalbėti apie konkrečius būsimų Europos pajėgų vaidmenis Ukrainoje. Kiek anksčiau vienas svarbiausių jo patarėjų Ihoris Žovkva naujienų agentūrai AFP Paryžiuje sakė, kad Kyjivui reikia ne tik taikdarių.
„Turime daryti spaudimą Rusijai, kad karas iš tiesų baigtųsi“, – sakė e. Macronas.
Ukrainos lyderis sakė, kad dabar svarstomas klausimas, „kas bus pasirengęs“ dalyvauti tokiose misijose.
„Dar per anksti kalbėti“ apie tai, kokį vaidmenį galėtų atlikti šios pajėgos, pridūrė V. Zelenskis.
E. Macronas pabrėžė, kad Europos pajėgos nebus siunčiamos į Ukrainą kariauti, ir pavadino tai „pacifistiniu požiūriu“.
Europos pajėgos galėtų būti „korta ukrainiečių rankose“, kuri atgrasytų rusus nuo dar vieno puolimo, sakė jis ir pridūrė, kad karių nebus fronto linijoje.
