Panamos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį anuliavo koncesiją, leidžiančią Honkongo bendrovei „CK Hutchison“ eksploatuoti Panamos kanalo uostus.
Sprendimas paskelbtas praėjus metams po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pagrasino užimti šį itin svarbų vandens kelią, teigdamas, kad jį kontroliuoja Kinija.
Byla atsirado po to, kai D. Trumpas, praėjus vos kelioms dienoms po jo antrosios kadencijos pradžios, pagrasino atsiimti kanalą, kurį Jungtinės Valstijos iškasė ir 1999 metais perdavė Panamai, teigdamas, kad faktiškai jį valdo Kinija.
Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad įstatymai, leidę „CK Hutchison Holdings“ eksploatuoti du iš penkių kanalo uostų, yra antikonstituciniai, teigiama teismo pranešime.
„CK Hutchison“ dukterinė įmonė, kuriai buvo skirtas sprendimas, atmetė nutartį teigdama, kad ji „neturi teisinio pagrindo“.
Nutartis „kelia grėsmę ne tik PPC ir jos sutarčiai, bet ir tūkstančių Panamos šeimų, kurios tiesiogiai ir netiesiogiai priklauso nuo uostų veiklos, gerovei ir stabilumui“, teigiama pareiškime, paminint dukterinę įmonę „Panama Ports Company“ (PPC).
Ieškinys dėl koncesijos panaikinimo Panamos Aukščiausiajam Teismui buvo pateiktas pernai, remiantis kaltinimais, kad ji buvo pagrįsta antikonstituciniais įstatymais ir kad Honkongo verslas nemokėjo mokesčių.
„Panama Ports Company“ valdo Kristobalio uostą prie Atlanto vandenyno ties įėjimu į kanalą ir Balboa uostą Ramiojo vandenyno pusėje.
Koncesija buvo automatiškai atnaujinta 2021 metais dar 25 metams.
„CK Hutchison“ akcijos penktadienio rytą Honkongo vertybinių popierių biržoje smuko daugiau nei 4 procentais.
„CK Hutchison Holdings“ yra vienas didžiausių Honkongo konglomeratų, apimantis finansų, mažmeninės prekybos, infrastruktūros, telekomunikacijų ir logistikos sritis.
Jis siekė parduoti Panamos kanalo uostus konsorciumui, vadovaujamam JAV turto valdytojo „BlackRock“. Šio pasiūlymo statusas po teismo sprendimo yra neaiškus.
„Atsiimame“
Kinijos valstybinė žiniasklaida anksčiau kritikavo siūlomą pardavimą, o Pekino pareigūnai ragino suinteresuotas šalis elgtis atsargiai, perspėdami apie teisines pasekmes.
Balandžio mėnesį Panamos kontrolės tarnyba apkaltino įmonę, kad ji nesumokėjo valstybei 1,2 mlrd. dolerių (1,01 mlrd. eurų), remiantis viešųjų išlaidų priežiūros agentūros auditu.
Panama stengėsi išvengti įsitraukimo į tai, ką prezidentas Jose Raulis Mulino (Chosė Raulis Mulinas) pernai pavadino „geopolitiniu konfliktu“.
J. R. Mulino tvirtino, kad kanalo neutralumas yra nepakitęs, ir paragino Vašingtoną neįtraukti Panamos į savo konkurenciją su Pekinu.
Vis dėlto Panama ėmėsi veiksmų, kad sumažintų Vašingtono spaudimą.
Pernai šalis pasitraukė iš Kinijos JUostos ir kelio iniciatyvos (BRI) su kuria Pekinas plečia savo ekonominę įtaką visame pasaulyje, o šio mėnesio pradžioje paskelbė apie naujas bendras JAV ir Panamos kanalo gynybos pratybas – ketvirtąsias nuo 2025 metų – skirtas padidinti karinį pasirengimą aplink 80 kilometrų ilgio prekybos kelią.
Kanalas tapo ginčų tema D. Trumpui siekiant plėsti JAV įtaką Vakarų pusrutulyje.
Savo inauguracinėje kalboje JAV prezidentas sakė: „Mes jo nedavėme Kinijai, mes jį davėme Panamai. Ir mes jį atsiimame.“
„Visų būtinų priemonių“
Pekinas savo ruožtu griežtai kritikavo veiksmus prieš jo turtą Panamoje, įskaitant paminklo kinų darbininkams, padėjusiems kasti kanalą ir nutiesti ankstesnį, XIX amžiaus geležinkelį, nugriovimą praėjusių metų pabaigoje.
Jungtinės Valstijos ir Kinija išlieka pagrindinės kanalo naudotojos; per jį tranzitu praeina apie penkis procentus pasaulinės jūrų prekybos.
Penktadienį Pekinas pareiškė, kad imsis „būtinų priemonių“ savo bendrovių interesams apsaugoti.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas (Go Dziakunas), atkreipė dėmesį į tai, jog „CK Hutchison“ pareiškė, kad sprendimas neturi teisinio pagrindo.
Atstovas pridūrė, jog „Kinijos pusė imsis visų būtinų priemonių, kad ryžtingai apsaugotų teisėtas Kinijos bendrovių teises ir interesus“.
Honkongo vyriausybė penktadienį pareiškė, kad griežtai atmeta Panamos Aukščiausiojo Teismo sprendimą.
Vyriausybė „griežtai nepritaria ir tvirtai atmeta šį sprendimą“, rašoma pareiškime.
Ji pridūrė, jog „griežtai prieštarauja tam, kad bet kokia užsienio vyriausybė tarptautinių ekonominių ir prekybinių santykių srityje naudotų prievartines, represines ar kitas nepagrįstas priemones, siekdama rimtai pakenkti teisėtiems Honkongo įmonių verslo interesams“.
