Naujausi Pakistano tyrimai rodo, kad šalyje gali veikti koordinuotas tinklas, kuris vilioja aukas internete ir pasitelkia piktžodžiavimo įstatymus šantažui bei turto prievartavimui, o tokia praktika vėliau sukelia skaudžias pasekmes.
2025 metų gruodžio 30 dieną šeimos protestavo prie Lahoro spaudos klubo dėl 22 metų Fatimos Jahangir (Fatimos Džahangir), kuri 2024 metų balandžio 2 dieną mirė Kot Lakhpat kalėjime, kaip įtariama, po kankinimų ir nepriežiūros, jai pareiškus kaltinimus dėl piktžodžiavimo, o tuo metu 35 metų Imranas Rehmanas nuo 2022 metų rugsėjo tebėra suimtas dėl su piktžodžiavimu susijusių kaltinimų.
Komal Mushtaq (Komal Muštak) teigė, kad jau metus nebeveda savo dviejų mažamečių dukrų aplankyti jų tėvo Lahoro apygardos kalėjime, nes vizitai nutrūko tuomet, kai vyresnioji dukra, kuriai dabar septyneri, pradėjo prasčiau mokytis ir per konsultaciją mokykloje papasakojo apie patirtą traumą lankant tėvą kalėjime.
„Jų pažymiai prastėjo. Jos auga. Jos ilgisi savo tėčio“, – dalinosi katalikė motina portalui „Register“, pridurdama, kad paskutinį kartą mergaitės tėvą matė per 2025 metų Velykų atostogas.
Jos vyras Imranas buvo sulaikytas Pakistano federalinės tyrimų agentūros („Federal Investigation Agency“, FIA) 2022 metų rugsėjį Lahore, o, remiantis pradiniu pranešimu apie nusikaltimą, jis esą „WhatsApp“ grupėje dalijosi piktžodžiaujančiu turiniu.
Jam pateikti kaltinimai pagal piktžodžiavimo įstatymus, Elektroninių nusikaltimų prevencijos aktą ir kovos su terorizmu nuostatas, pagal kurias gali būti skiriamos didelės baudos, laisvės atėmimas iki gyvos galvos ar net mirties bausmė.
Bažnyčios vadovai jau dešimtmečius įspėja, kad šie įstatymai dažnai naudojami asmeniniams ginčams spręsti ar turtui užgrobti, kartais sukeliant minios smurtą dar neprasidėjus tyrimams, tačiau naujausi duomenys rodo galimai organizuotesnį reiškinį.
Bažnyčios vadovai jau dešimtmečius įspėja, kad šie įstatymai dažnai naudojami asmeniniams ginčams spręsti ar turtui užgrobti, kartais sukeliant minios smurtą dar neprasidėjus tyrimams, tačiau naujausi duomenys rodo galimai organizuotesnį reiškinį.
Policijos pareigūnų, žmogaus teisių organizacijų ir teismo dokumentų analizė leidžia manyti, kad gali veikti vadinamasis „piktžodžiavimo verslas“, kai socialiniuose tinkluose viliojami daugiausia jauni musulmonai, dažnai naudojantis netikromis tapatybėmis, o vėliau šie pokalbiai panaudojami apkaltinti asmenis piktžodžiavimu ir juos šantažuoti.
2024 metų sausį nutekintoje Pandžabo policijos ataskaitoje taip pat minimas koordinuotas tinklas, o Nacionalinė žmogaus teisių komisija nurodė, kad nuo 2023 metų spalio iki 2024 metų liepos Pakistane užfiksuoti 767 su piktžodžiavimu susiję sulaikymai, daugiausia Pandžabo provincijoje.
Penki sulaikytieji, įskaitant 22 metų moterį, mirė sulaikymo metu, mažiausiai 10 suimtųjų buvo krikščionys, o pagal Lahoro apygardos kalėjimo duomenis septyni krikščionys tebėra įkalinti dėl tokių kaltinimų.
Pakistano katalikų vyskupai, veikdami per Nacionalinę teisingumo ir taikos komisiją, bendradarbiavo rengiant šią ataskaitą, o jos vykdomasis direktorius Naeemas Yousafas Gillas (Naimas Jusufas Gilas) teigė, kad „didžiausia problema yra ta, jog aukos lieka neišklausytos“, nes kaltinamieji dažnai sulaikomi darbo vietose, o jų šeimos ilgą laiką ieško informacijos policijos nuovadose.
Mažiausiai 101 šeima pateikė skundą Islamabado aukštajam teismui, teigdamos, kad nusikalstamas tinklas, bendradarbiaudamas su FIA, sulaikė 450 žmonių remdamasis suklastotais kaltinimais, tačiau praėjusių metų liepą teismas sustabdė ankstesnį sprendimą, kuriuo vyriausybei buvo nurodyta sudaryti tyrimo komisiją.
Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad spaudimas advokatams ir aktyvistams didėja, o dalis jų gavo pranešimus pagal Elektroninių nusikaltimų prevencijos aktą dėl veiklos, susijusios su tokių bylų viešinimu.
Mushtaq teigė, kad FIA pareigūnai grasino jos broliui dėl apsilankymų kalėjime, sakydami, kad patikrins jo telefoną ir jį taip pat sulaikys, o pati moteris pridūrė, kad per gavėnią pasninkauja už vyro išlaisvinimą ir ruošiasi dar ilgam laukimui. „Mano dukros klausia, kada jų tėtis grįš namo, – kalbėjo ji. – Sakau joms melstis ir tikėtis teisingumo. Tai viskas, kas mums liko.“
