Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2,89 mln. nuolatinių gyventojų – 4,3 tūkst., arba 0,1 proc. daugiau negu prieš metus.
Imigracijos srautas pernai sumažėjo, o gyventojų skaičiaus didėjimą ir toliau lėmė teigiama neto tarptautinė migracija, kuriai įtakos turėjo karo pabėgėlių iš Ukrainos ir atvykusiųjų iš Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano, Kirgizstano, Tadžikistano bei Indijos skaičius, ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.
2024 metais 18,8 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė: gimė rekordiškai mažai kūdikių – 18,7 tūkst., arba 2 tūkst. mažiau negu 2023 metais, mirė – 37,4 tūkst. žmonių, arba 439 daugiau.
Pasak agentūros, pernai iš Lietuvos emigravo 28,7 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų – 19,1 tūkst. užsieniečių ir 9,5 tūkst. Lietuvos piliečių. Per metus emigravusiųjų skaičius padidėjo 7 tūkst., arba 32,1 proc.
Agentūros teigimu, ankstesniais metais į Lietuvą atvykę imigrantai grįžta į savo šalis, todėl pagrindinės kryptys išliko tos pačios: Baltarusija (emigravo 5,7 tūkst. žmonių), Ukraina (5,5 tūkst.), Jungtinė Karalystė (1,9 tūkst.), taip pat išaugo grįžtančiųjų į Kirgizstaną (1,3 tūkst.) ir Uzbekistaną (1,2 tūkst.) skaičius.
Lietuvos piliečiai pernai daugiausia išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir Vokietiją.
2024 metais į Lietuvą imigravo 51,8 tūkst. žmonių – 14,9 tūkst. (22,4 proc.) mažiau negu užpernai, bet 23,1 tūkst. daugiau, negu iš jos išvyko. Pernai į Lietuvą imigravo 16,3 tūkst., arba 33,2 proc. mažiau užsienio piliečių.
Praėjusiais metais 63,4 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio, 36,6 proc. – Lietuvos piliečiai. Didžioji dalis užsienio piliečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos. Daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Vokietijos.
2024 metais Lietuvos piliečių neto tarptautinė migracija buvo teigiama – į Lietuvą grįžo 9,4 tūkst. žmonių daugiau, negu jų išvyko (2023 metais – 7,3 tūkst. daugiau).
