Kas yra moteris? Tai, kas šimtmečius nebuvo kontroversiška, Vakaruose netikėtai tapo vienu pagrindinių klausimų, rašo publicistas Ondřej Šmigol.
Neseniai JAV Kongreso posėdžio vaizdo įraše, skirtame Aukščiausiojo Teismo sprendimui, kad Konstitucijoje nėra teisės į abortą, respublikonų senatorius Joshas Hawley paklausė Berklio teisės profesorės Khiara Bridges, ar ji, vartodama terminą „asmenys, galintys pastoti”, turėjo omenyje „moteris”. Bridges atsakė, kad translyčiai vyrai ir nebinariniai asmenys taip pat gali pastoti. Atsakydama į Hawley klausimą, ar dabartinis klausymas taip pat susijęs su moterų teisėmis, Bridges apkaltino jį transfobija:
„Noriu pabrėžti, kad toks jūsų klausinėjimo būdas yra transfobiškas ir dėl jo translyčiai žmonės patiria smurtą.”
Po vaizdo įrašu socialiniame tinkle „Twitter” pasirodė entuziastingų komentarų, kuriuose teigiama, kad Bridges „apšmeižė” senatorių Hawley. Akivaizdu, kad po daugelio metų nesustabdomos trans ideologijos lyderiavimo, per institucijas prasidėjo kontrsmūgis.
Jausmai svarbiau nei faktai
Egzistuoja reta diagnozė, vadinama lyties disforija. Taip mediciniškai vadinama situacija, kai žmogus jaučiasi esąs kitos lyties, nei gimė. Šią diagnozę turintys žmonės stengiasi gyventi ir atrodyti kaip priešingos lyties asmenys, kartais jiems atliekamos operacijos.
Ilgą laiką niekas neabejojo, kad translytė moteris yra biologinis vyras ir atvirkščiai. Tačiau vėliau atsirado šiuolaikinis transseksualų aktyvizmas, teigiantis, kad lemiantys yra ne biologiniai faktai, o atitinkamo asmens vidiniai jausmai. Todėl paplito paprotys skelbti savo įvardžius; tai, kad žmogus atrodo kaip vyras, nereiškia, kad jis negali būti moteris, anot transseksualų. Priešingai, atitinkamo asmens vidinis jausmas visiškai užgožia biologinę tikrovę. Jei kas nors sako, kad yra moteris, vadinasi, jis yra moteris, nesvarbu, ką jis turi tarp kojų. Jei kas nors pareiškia, kad yra priešingos lyties, ir nusprendžia pasidaryti medicinines procedūras, niekas neturi teisės jam to uždrausti.
Jei kas nors sako, kad yra moteris, vadinasi, jis yra moteris, nesvarbu, ką jis turi tarp kojų
Prie to prisidėjo teiginys, kad pati biologinė lytis neegzistuoja. Pasak translyčių aktyvistų, lytis yra spektras, ir niekas negali apibrėžti, kur baigiasi vyras, o kur prasideda moteris. Jie neslepia, kad biologai atkakliai protestuoja, jog tai netiesa. Trans ideologija nėra visiškai nuosekli iš vidaus. Viena vertus, lytis yra spektras, ir kiekvienas gali ją keisti savo nuožiūra. Kita vertus, žmogus gali būti peroperuotas taip, kad iš pirmo žvilgsnio pasižymėtų tipiškais priešingos lyties bruožais.
Galbūt transseksualizmą būtų galima atmesti kaip beprotišką sektą, kurioje keli kairieji daugiausia kenkia patys sau, tačiau ši ideologija prasiskverbė į žiniasklaidą, švietimą ir turėjo neigiamų pasekmių. Viena iš jų – biologinių vyrų, kurie identifikuojasi kaip moterys, įsileidimas į išskirtinai moteriškas erdves.
JAV įsiplieskė „mūšis dėl tualetų”, kai translytėms moterims buvo leista naudotis moterų tualetais. Problema iškilo ir sporte, nes vyrai turi aiškų biologinį pranašumą prieš moteris. Prieštaringai vertinamas ir translyčių moterų apgyvendinimas moterų kalėjimuose. Neseniai JAV Naujojo Džersio valstijoje dvi kalinės pastojo po lytinių santykių su translyte moterimi.
Translyčių fabrikas
Vis dėlto daugiausia problemų kelia translytiškumo ir vaikų klausimas. Bet kokios medicininės procedūros jauname amžiuje gali turėti nenuspėjamų pasekmių, todėl būtina elgtis itin atsargiai. Tačiau trans aktyvistai teigia, kad vaikai gali pasirinkti savo lytį, todėl prie jų reikia kuo labiau prisitaikyti. Didžiosios Britanijos LGBT ne pelno siekianti organizacija Stonewall tviteryje parašė:
„Tyrimai rodo, kad vaikai atpažįsta savo trans tapatybę jau nuo dvejų metų. Tačiau daugelyje darželių ir mokyklų mokoma binarinio iš anksto nustatytos lyties supratimo. LGBTQ įtraukiantis ir patvirtinantis švietimas yra labai svarbus visų jaunų žmonių gerovei!”
Tačiau padėtis pradeda keistis. Po protestų „Stonewall” ištrynė savo tviterio žinutę, teigdama, kad norėjo tik atkreipti dėmesį į žalingus lyčių stereotipus. Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos NHS paskelbė, kad uždaro liūdnai pagarsėjusią Tavistoko kliniką, tiksliau, skyrių, kuris vadinamas Lytinės tapatybės vystymo tarnyba, sutrumpintai GIDS.
pastaraisiais metais ją sukrėtė skandalai, nes klinika veikė veikiau kaip fabrikas, gaminantis transseksualius vaikus
Tai 1989 m. įkurta specializuota įstaiga, skirta padėti vaikams ir jaunuoliams, turintiems problemų dėl lytinės tapatybės. GIDS turėjo privilegijuotą padėtį Anglijoje, nes buvo vienintelė įstaiga šalyje, kuriai buvo leista atlikti lyties keitimo operacijas vaikams. Tačiau pastaraisiais metais ją sukrėtė skandalai, nes klinika veikė veikiau kaip fabrikas, gaminantis transseksualius vaikus.
Apie GIDS rašiau dar 2020 m. gruodžio mėn:
„Tai neabejotinai yra vaikų sveikatos pergalė. Tavistoko klinika jau kelerius metus susiduria su skandalais. Daugelis įtaria, kad ją perėmė transseksualų aktyvistai, kuriems nerūpi vaikų gerovė, bet jie suinteresuoti sukurti kuo daugiau transseksualų.
Praėjusiais metais vidinėje ataskaitoje buvo įspėta, kad klinika neatitinka savo paskirties, o keli tėvai skundėsi, kad klinika sąmoningai nukreipia vaikus į translytiškumą. Ataskaitą parengęs buvęs darbuotojas daktaras Davidas Bellas kaltino įstaigą nepakankamai atsižvelgus į psichologinius ir socialinius veiksnius, galinčius paveikti vaikus. Per trejus metus atsistatydino 35 psichologai, kai kurie iš jų nuogąstavo, kad klinikoje pernelyg dažnai diagnozuojama lyties disforija.
Praėjusiais metais klinikoje gydyta 2560 jaunuolių, kuriems nustatyta lyties disforija, t. y. 6 proc. daugiau nei ankstesniais metais ir 30 kartų daugiau nei per 10 metų. Iš jų 2 376 buvo jaunesni nei 18 metų, 10 – jaunesni nei 4 metų ir beveik 230 – jaunesni nei 10 metų.”
Praėjusiais metais Tavistoko klinikoje buvo ištirta 5 000 vaikų.
Pediatrė ekspertė Hilary Cass sudavė mirtiną smūgį GIDS ataskaitoje, kurioje pasmerkė jos praktiką. Ji apibūdino beprasmišką lytinio brendimo blokatorių naudojimą.
„Mes iki galo nesuprantame lytinių hormonų vaidmens paauglystėje ir to, kaip jie veikia seksualumo ir lytinės tapatybės vystymąsi ankstyvoje paauglystėje, todėl negalime būti tikri dėl šių hormonų antplūdžio sustabdymo poveikio psichoseksualiniam ir lytiniam brendimui. Negalime žinoti, ar lytinio brendimo blokatoriai, užuot laimėję laiko apsisprendimui priimti, nesutrikdo šio apsisprendimo proceso”, – rašė Cassas. Ji rekomendavo atlikti lytinio brendimo blokatorių poveikio tyrimus. Tai, kad jie buvo naudojami iki galo nesupratus galimų pasekmių, yra skandalas.
Kairiojo sparno feministės vadovauja šiam klausimui
Įdomu tai, kad kairiojo sparno feministės ėmėsi iniciatyvos reaguoti į translytiškumą. Viena vertus, jos piktinosi, kad sąvoka „moteris” sumenkinama iki nereikšmingumo. Tačiau vaikų atveju jos taip pat atkreipė dėmesį į jų vaikystės metus. Vaikystėje jie maištavo prieš moteriškus stereotipus, ypač sulaukę brendimo ir pradėję atsiskirti nuo berniukų. Julie Bindel, lesbietė radikali feministė, rašė Unherd tinklalapyje:
„Kaip ir dauguma moterų, augdama septintajame dešimtmetyje savivaldybės gyvenvietėje, kovojau su savo jausmais, susijusiais su mergaitiškumu. Konformizmas ten buvo viskas, nekenčiau suknelių, pėdkelnių ir nepaklusnių plaukų, surištų į kuodą. Kartais užsidarydavau vonios kambaryje ir matuodavausi brolio Bruto džinsus ir marškinėlius, įsivaizduodama, kaip būtų, jei galėčiau rengtis taip, kaip noriu. Manęs nedomino berniukai, buvau įsimylėjusi savo geriausią draugę. Jei būčiau gimusi po 40 metų ir turėčiau liberalius viduriniosios klasės tėvus, jie būtų pasiūlę man nuvykti į lyties kliniką, o aš būčiau bėgusi tiesiai ten. Beviltiškai troškau būti berniuku – ne todėl, kad buvau įkalinta netinkamame kūne, bet todėl, kad buvau įkalinta patriarchalinėje visuomenėje, kuri baudžia mergaites už tai, kad jos neatitinka seksualinių stereotipų, kitaip vadinamų „lytimi”.”
2017 m. 70 proc. pacientų su GIDS buvo mergaitės, palyginti su 75 proc. prieš 10 metų buvusiais berniukais
Bindel ir kiti į ją panašūs žmonės baiminasi, kad į lyties klinikas dažniausiai kreipiasi tokios mergaitės kaip ji. Užuot pasakius, kad iš to išaugama, arba nuraminusios, kad būti mergaite, kuriai nepatinka sijonai ir lėlės, yra normalu, jos pavadinamos translyčiais berniukais. Skaičiai patvirtina šią prielaidą. 2017 m. 70 proc. pacientų su GIDS buvo mergaitės, palyginti su 75 proc. prieš 10 metų buvusiais berniukais.
Radikalių feminisčių ir konservatorių aljanso dėka translytiškumas Didžiojoje Britanijoje, regis, mažėja. Kalbama ne tik apie Tavistoko klinikos uždarymą. Didžiosios Britanijos teismai ne kartą priėmė palankius sprendimus dėl žmonių, atleistų iš darbo už savo abejones dėl transseksualumo, o po kelių BBC reportažų apie Stonewall praktiką daugelis įmonių ir organizacijų nutraukė ryšius su šia labdaros organizacija.
