NOKT, apie 10 nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, gegužės 3 d. kreipėsi į valdžios atstovus ir žiniasklaidą dėl krašto apsaugai numatyto bankų solidarumo mokesčio.
Nenori dalintis pelnu
Lietuvos Finansų ministerija pasiūlė dvejus metus Lietuvos komerciniams bankams taikyti solidarumo mokestį, kuris būtų taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 ir 2024 m. pelno mokestį ir galiotų iki 2025 m. birželio 15 d.
„Lietuvos komerciniai bankai iš karto parodė, kad priešinsis šiam solidarumo įnašui. Lietuvos bankų asociacija pareiškė, kad tai griauna Lietuvos patikimumą tarptautinių investuotojų akyse. Konkurencijos taryba pareiškė, kad solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją. Patys Lietuvos komerciniai bankai nenori dalytis pelnais – skundžia galimą solidarumo mokestį Europos Komisijai”, – buvo rašoma NOKT kreipimesi į valdančiuosius.
Vyriausybė šių metų balandžio 5 d. pritarė siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams.
Dar šių metų kovo mėn. buvo skelbiama, kad toks mokestis sugeneruotų apie 500 mln. eurų, bet pastaruoju metu skelbiama, kad būtų surinkta apie 410 mln. eurų mokesčių.
Lietuvos komerciniams bankams įvedus laikiną solidarumo mokestį, remiantis dabartinėmis prielaidomis, teigiama, kad Šiaulių bankui jis galėtų kainuoti iki 10 mln. eurų, sako banko vadovas Vytautas Sinius. Jo teigimu, bandoma įvertinti, kaip mokestis paveiktų banko veiklą.
„Mes bandome įvertinti, kaip toks mokestis paveiks Šiaulių banką, jeigu toks įstatymas įsigalios, aišku, dar labai ankstyva stadija tokio vertinimo, nes iki galo formulė sudėtinga ir ne visi komponentai aiškūs, bet mūsų pradiniai skaičiai, paremti prielaidomis, rodo, kad iki 10 mln. eurų“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare sakė V. Sinius.
Tačiau, anot jo, pagal kitus svarstomus scenarijus bankas mokesčio gali ir išvengti.
Bankai gauna rekordinius pelnus, teigia NVO
„2023 m. komerciniai bankai Lietuvoje gaus rekordinius pelnus, apie 1 milijardą eurų, kai daug metų Lietuvos komercinių bankų pelnai per metus siekė apie 300 milijonų eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai ima didžiausias palūkanas Europoje ir tokius pat mokesčius už bankines paslaugas”, – gegužės 3 d. kreipimesi teigė nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos nariai. Juos atstovauja NOKT pirmininkas Arnoldas Kulikauskis.
„Kai godumas yra vienas pagrindinių žmonijos variklių, tai nieko nuostabaus, kad komerciniai bankai nenori mokėti solidarumo įnašo. Esant Lietuvai didžiulei egzistencinei grėsmei, komercinių bankų akcininkai visomis jėgomis siekia šių nepelnytai uždirbtų milijonų. Tai jau atrodo, kaip puota maro metu”, – mano NVO.
„Bus įdomu stebėti, kaip Seime bus priešinamasi šiam solidarumo mokesčiui, kaip nukris visos kaukės, tų, kurie vaidina, kad remia Ukrainą ir kad jiems rūpi Lietuvos ateitis grėsmės akivaizdoje”, – teigė jos.
„Jei Seime bus sužlugdytas šis solidarumo mokestis, tai tuomet ponai ir ponios, tikrai bus sunku patikėti, kad esant reikalui jaunimas su tokia pat pasišventimu stos ginti Lietuvos nepriklausomybės ir jūsų nuosavybės”, – aiškino susirūpinę NOKT organizacijų nariai.
Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos, kaip svarstančios ir koordinuojančios valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais, NOKT kreipimesi prašoma apsvarstyti klausimą artimiausiame posėdyje.
Seime prašoma susitelkti visoms politinėms partijoms ir priimti Finansų ministerijos ir Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą dėl komercinių bankų solidarumo mokesčio.
Žiniasklaidos priemones prašoma organizuoti diskusijas, kuo plačiau supažindinant Lietuvos visuomenę su bankų solidarumo mokesčio idėja.
Prognozuojama, kad bankai uždirbs ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno
Seimas prieš maždaug dvi savaites po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos.
Prognozuojama, kad bankai uždirbs ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes jie pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.
Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų, kurie būtų panaudoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai.
Šiaulių banko grupė pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 19,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 67 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Jos grynosios palūkanų pajamos išaugo 61 proc. ir siekė 35,4 mln. eurų.
Pernai 63,6 mln. eurų uždirbusi grupė akcininkams šiemet išmokės beveik 16 mln. eurų dividendų.
Apie bankų solidarumo mokestį
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti laikiną bankų įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.
Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.
Iš įnašo surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad toks sprendimas pasiūlytas dėl išskirtinių aplinkybių ir yra laikinas. Ji taip pat teigė, jog šalies saugumas yra vienintelė „universali viešoji gėrybė, kurios negalima nusipirkti rinkoje ir vienintelė, kurią gali užtikrinti tik valstybė“.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad viešos kalbos, jog tokiu būdu bus apribotas bankų stabilumas ar likvidumas, nepasiteisino – bankų pelnas toliau auga ir jų pajamos bus gerokai didesnės nei praėjusiais laikotarpiais.
Naujajam mokesčiui nepritaria dalis valdančiosios koalicijos: Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio atstovai sako, kad mokestis gali atbaidyti naujus bankus, galinčius investuoti Lietuvoje.
Lietuvos bankų asociacija prašo Seimo nepritarti tokiam mokesčiui. Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, kad prie valstybės gynybos stiprinimo turėtų prisidėti visi ūkio subjektai, ne tik bankai. Pasak jos, išskiriant bankus, valdžia taiko neteisėtą valstybės pagalbą kitam verslui, kurio pelnas taip pat augo.
ECB balandžio viduryje pareiškė, kad įnašas gali turėti neigiamų padarinių ekonomikai – bankai taptų mažiau atsparūs sukrėtimams, tačiau bankas vertino pirmąjį įnašo projekto variantą – vėliau Finansų ministerijos patobulintas projektas jau iš esmės atliepia daugelį ECB pastabų.
Patikslinus Solidarumo įnašo įstatymo projektą įtraukta išlyga, jog įnašas nebus taikomas nuo šių metų pradžios sudaromoms paskolų sutartims. Tokiu būdu tikimasi, kad jis nedarys įtakos įprastai bankų veiklai ir jų sprendimams.
Be to, nebebus taikoma mokesčio skaičiavimo riba, viršijanti 400 mln. eurų (1 proc. visų rezidentų indėlių) – tai reiškia, kad mokestis galiotų visiems bankams, bet įnašas priklausytų nuo to, kiek bankas veikia Lietuvoje.
Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.
Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų: 2023 metais – apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
