Kai Lietuvoje tvyro didžiulė įtampa dėl geopolitinės situacijos, Seime vyksta keisti procesai-viena vertus, nepasitikima žmonių sąmoningumu ir įvedama nepaprastoji padėtis, kuri leidžia jėgos struktūroms naudoti drausminančias priemones, pažeidinėti net asmenų privačią erdvę valdžios institucijoms. Tuo pačiu metu priiminėjamas įstatymas, kuriuo legalizuojamas narkotikų laikymas ir tuo apsunkinamos galimybes stabdyti narkotikų platinimą, sudaromos sąlygos laisvai vartoti kanapes ir kitus analogiškus narkotikus.
Įdomu, kad Covid 19 pandemijos metu visiems suprantamas kaukių nešiojimas buvo intensyviai stebimas, baudžiami tie, kurie šios taisyklės nesilaikė. Tuo tarpu narkotikų paplitimo jaunimo tarpe mažinimui ir prieinamumą užkertančių priemonių taikymui Lietuvoje neturime nei darbuotojų, nei rimtos stebėsenos sistemos, nei motyvacijos tai daryti. Priešingai, įtikinėjama, kad nebaudžiamumas padės suvaldyti vis didėjantį narkotikų vartojimą Lietuvoje , nors loginio ryšio paaiškinti negali, tokius teiginius patvirtinančių tyrimų, žinoma, pranešėjai irgi nepateikia.
Paklausykime, ką kalba patys vartojantys.
„Nežinau, ką daryti, ko griebtis. Jaučiuosi labai blogai, miegu po 18 val. per parą ir visą laiką jaučiuosi neišsimiegojęs. Negaliu nieko valgyti. Visą laiką jaučiu didžiulę įtampą. Ir kartu nuolatinį nuovargį. Nepajėgiu susikaupti. Ne taip seniai artimieji, draugai ir dėstytojai džiaugėsi mano ypatingais gabumais, dabar nebeišlaikau paprasčiausių egzaminų…Ar gydausi? Taip, Priklausomybių centre lankau programą. Bet pagerėjimo nejaučiu. Jis labai lėtas, jeigu iš viso kada bus…”-tai gabaus studento žodžiai, ištarti prieš keletą dienų. Ne spaudai, ne portalams, artimiausiems žmonėms…
Prasidėjo viskas nuo „žolės”, nuo visai nedaug. Dozės ėmė didėti, taip pat ir emocinis nestabilumas, svyravo energijos kiekiai. „Nebeišėjo mokytis, teko palikti kelis darbus, kol pagaliau dėl perdozavimo vis dažniau atsidurdavau ligoninėje. Artimieji vieną kartą mane rado be sąmonės reanimacijoje…Koks aš buvau iki to? Vaikystėje-geras, ramus, linksmas, protingas ne pagal metus, labai gerai jausdavausi tarp suaugusiųjų, buvau prisirišęs prie namų. Daug skaitydavau. Mano šeima labai rūpestinga, tėvai išsilavinę, dirbantys normalų darbą. Sunkiau buvo pelnyti pripažinimą tarp bendraamžių. Ėmiau jausti įtampą. Marihuana pradžioje buvo palaima-padėjo atsipalaiduoti, o vėliau…”
Lietuvoje kanapės vienas iš dažniausiai naudojamų narkotikų. Tyrėjai nustatė, kad kanapių ir kitų narkotikų vartojimas paprastai išauga vėlyvoje paauglystėje. Suvartojus nedidelę dozę kanapių pastebimi tokie požymiai kaip euforija (dirbtinis nuotaikos pagerėjimas), juoko priepuoliai, šnekumas ir pagyvėjimas, laiko, erdvės ir nuotolio suvokimo pokyčiai, perdėtas pasitikėjimas, sumažėjęs savikritiškumas… Euforija jaučiama dėl to, kad kanapėse esanti medžiaga (THC) aktyvuoja malonumo pajautimo sistemą panašiai kaip piktnaudžiaujant beveik visais narkotikais: skatina smegenų ląsteles išskirti cheminę medžiagą dopaminą. Suvartojus didesnę dozę gali pasireikšti tikrovės suvokimo sutrikimai, neracionalus elgesys, persekiojimo pojūtis, nerimas, haliucinacijos. Kyla trumpalaikės atminties problemos ir sunkiau atlikti sudėtingesnes užduotis, reikalaujančias išlaikyti dėmesį ilgesnį laiko tarpą. Vartojant kanapes ilgesnį laiką gali pablogėti mokymosi įgūdžiai ir mokymosi rezultatai.
Suvartojus didesnę dozę gali pasireikšti tikrovės suvokimo sutrikimai, neracionalus elgesys, persekiojimo pojūtis, nerimas, haliucinacijos. Kyla trumpalaikės atminties problemos ir sunkiau atlikti sudėtingesnes užduotis, reikalaujančias išlaikyti dėmesį ilgesnį laiko tarpą
Lietuvoje beveik kas penktas 15-16 m. amžiaus jaunuolis bent kartą gyvenime yra vartojęs kanapes (ESPAD, 2011 m.). 9 proc. kanapių vartotojų išsivysto priklausomybė nuo kanapių. Ši tikimybė padidėja iki 16 proc., jei kanapes vartoti pradedama paauglystėje, ir išauga iki 25-50 proc., jei vartojama kasdien (NIDA, 2011). Vaikai ir paaugliai pradeda vartoti kanapes dėl įvairių priežasčių. Smalsumas, noras maištauti, „tapti kietu“ ar pritapti prie socialinės grupės dažnai paskatina pradėti vartoti kanapes. Kai kurie turi narkotikus vartojančių draugų, raginančių ir juos daryti tą patį (bendraamžių spaudimas). Reikia pripažinti, kad šiuo metu didelę įtaką pabandyti kanapių turi ir plačiai tarp jaunų žmonių paplitęs klaidingas mitas, kad „kanapės – lengvas narkotikas“. Narkotikų skirstymas į „lengvuosius“ (kanapės, ekstazis) ir „sunkiuosius“ (heroinas, kokainas) neturi jokio pagrindo. Visų rūšių narkotikai per ilgesnį ar trumpesnį laiką gali sukelti priklausomybę, visi jie taip pat gali tapti mirties priežastimi. Kartais paaugliai narkotikus vartoti pradeda tikėdamiesi lengviau išspręsti įvairias problemas, sumažinti įtampą, depresiją, pamiršti nemalonias emocijas, nepasitenkinimą santykiais su tėvais ar bendraamžiais. Bet iš tiesų, apsvaigus nuo narkotikų jaučiama euforija gali būti tik paprasčiausias problemų ir iššūkių vengimas. Be to, visi aplinkos veiksniai – šeima, mokykla, kaimynystė – gali paskatinti eksperimentuoti su narkotikais. Tyrimai taip pat rodo, kad alkoholio ar narkotikų vartojimas šeimoje yra svarbus veiksnys paaugliui apsisprendžiant, ar pradėti vartoti narkotikus.
Problema labai rimta. Ypač atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja narkotikų, depresijos ir psichinės sveikatos problemų aiškios sąsajos. Depresija ir narkotikų vartojimas dažnai eina kartu. Priklausomybė nuo narkotikų yra psichikos sveikatos problema ir tai įrodo skaičiai. Nacionaliniame San Luiso universitete atlikto tyrimo duomenimis daugiau nei 100 000 pacientų, kurie naudojo narkotikus(gydymo tikslais), po mėnesio susirgo depresija. Stulbina tai, kad prieš tai šiems pacientams nebuvo diagnozuota depresija. Tai įrodo, kad tie, kurie vartoja narkotikus (teisėtai ar nelegaliai), turi didesnę galimybę susirgti depresija. Ir atvirkščiai, tie, kurie jau serga psichikos liga, labiau linkę tapti priklausomi nuo narkotinių medžiagų.
Apie tai pranešėjai, pristatantys narkotikų ‘dekriminalizavimo” įstatymą nekalba. Problemų neigimas, entuziastingas šališkas situacijos pateikimas, negebėjimas ar nenoras plačiau pamatyti problemas turėtų suneraminti balsuojančius-vien tai tikrai rodo siekį ‘prastumti’ įstatymą dėl kažkokių tik jiems žinomų priežasčių, o ne rūpintis jaunimo esama ir būsima psichine sveikata…Ar balsuojantieji “už” tokį įstatymą ir toliau vaidins, kad nemato realybės, kad nesupranta, kas vyksta?
Lietuvos žmonės stebi ir daro išvadas.
